Vėlų sekmadienio vakarą Stambulą sudrebino galingi sprogimai. Jie nugriaudėjo prieš pat Turkijos konstitucinio teismo posėdį, kuriame pradėtas svarstyti valdančiosios partijos likimas.
Paspendė spąstus
Tai buvo daugiausia žmonių aukų pareikalavęs išpuolis Stambule per beveik penkerius metus. Sprogimai nusinešė 17 žmonių gyvybę, 154 sužeisti. Mažiausiai 30 žmonių būklė sunki.
Pirmas sprogimas, kaip manoma, buvo surengtas specialiai žmonėms privilioti. Sprogus garsinei granatai vienoje Stambulo aikštėje, į įvykio vietą suskubo nemažai praeivių. Susirinkus miniai, maždaug po 10 minučių, detonuotas daug galingesnis užtaisas, paslėptas šiukšlių dėžėje.
Televizijos reportaže buvo matyti panikos apimti, kruvini žmonės, bėgantys iš vietos, nusėtos nuolaužomis ir šukėmis.
Pasak vieno Turkijos laikraščio, tą patį vakarą policija sulaikė tris įtariamuosius. 16-17 metų paaugliai buvo pasislėpę vieno namo rūsyje.
Įtaria kurdų sukilėlius
Atsakomybės už išpuolius kol kas niekas neprisiėmė. Manoma, kad juos galėjo surengti Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojai. „Tai galėjo būti kerštas už neseniai surengtą kurdų sukilėlių bazių puolimą ir bombardavimą", - sakė vienas Turkijos pareigūnas.
Tačiau Stambulo meras Muammeras Güleras atmetė spėliones. „Nėra abejonių, kad tai buvo teroristų ataka, - apsilankęs įvykio vietoje sakė meras. - Bet spėlioti, kas dėl to kaltas, dar anksti." Išvadas, pasak jo, galima bus daryti, kai pareigūnai ištirs netoli sprogimo vietos įrengtų stebėjimo kamerų nufilmuotą medžiagą.
Anksčiau dėl daugelio išpuolių Stambule buvo kaltinama PKK, kurią Turkija ir Vakarų valstybės laiko teroristine organizacija. Nuo 1984 m. vykstanti kova dėl Turkijos pietryčiuose esančio kurdų regiono nepriklausomybės pražudė daugiau kaip 37 tūkst. žmonių.
Sprendžia valdančiųjų likimą
Sprogimai nugriaudėjo labai svarbios Turkijos politinei ateičiai dienos išvakarėse. Vakar Konstitucinis teismas ėmė svarstyti valdančiosios koalicijos likimą.
Teisingumo ir plėtros partiją (AKP) premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas kaltina pažeidus Turkijos konstitucijoje patvirtintą sekuliarizmo principą. Valstybės kaltintojas reikalauja, kad ši partija, pasaulietinę valstybę neva bandanti paversti islamiška, būtų uždrausta. Be to, Konstitucinis teismas raginamas uždrausti prezidentui Abdullah Güliui, R.T.Erdoganui ir dar 69 AKP nariams penkerius metus dalyvauti politikoje.
AKP kaltinimus atmeta kaip politiškai motyvuotus ir bando įrodyti, kad vykdomas teisminis perversmas ir partiją siekiama nušalinti nuo valdžios.
Apžvalgininkai mano, kad partiją paskelbus už įstatymo ribų Turkijoje gali būti išprovokuotas politinis chaosas, paveiktos derybos dėl narystės ES bei pakenkta šalies ekonomikai. Konstitucinis teismas žada posėdžiauti kasdien, kol 11 teisėjų priims sprendimą.
Naujausi komentarai