Po Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje jis sakė, kad aptariant nuovargį nuo karo, Ukrainos pabėgėlių antplūdį ir karinės bei humanitarinės pagalbos finansinę naštą reikia turėti omenyje Kyjivo kovą.
„Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad dėl Ukrainos karo pastangų Rusija nebuvo pasirengusi imtis agresyvių veiksmų prieš NATO ir ES“, – pažymėjo D. Tuskas, kurį cituoja naujienų agentūra PAP.
„Kokia bebūtų karo baigtis, Ukraina laimėjo neįkainojamo laiko Lenkijai ir visai Europai“, – pabrėžė jis.
D. Tuskas pridūrė, kad tai reikėtų atminti, „kai sakome, kad Rusija yra bejėgė savo planuose prieš Europą – Ukraina prisiėmė tiesioginės konfrontacijos su agresoriumi naštą“.
Kalbėdamas apie ES baltąją knygą dėl Europos gynybos, kuria siekiama sustiprinti Europos ginkluotę prieš galimą Rusijos agresiją, D. Tuskas atmetė teiginius, kad ji yra „įslaptinta“ arba kad joje prognozuojama Rusijos invazija į Europą 2030 metais.
Vietoj to jis padėkojo savo Danijos kolegei Mette Frederiksen (Metei Frederiksen) už tai, kad ji paragino bloką iki tų metų gerokai sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, tačiau šiam pasiūlymui pritarė ne visos ES valstybės narės.
ES vadovai kovo 20–21 dienomis buvo susitikę Briuselyje derybų ES konkurencingumo ir biudžeto klausimais. Derybose taip pat buvo aptarti tokie klausimai kaip reguliavimo panaikinimas, energetikos politika bei siūloma Taupymo ir investicijų sąjunga.
