Pasaulio ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės šiemet sumažės, šalims kovojant su kylančiomis kainomis, didelėmis skolų apkrovomis ir esant skirtingam atsigavimo tempui, kai neturtingos šalys atsilieka nuo turtingesnių, antradienį įspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lyderė.

Nors Vašingtone įsikūręs skolintojas krizių atveju turi šimtus milijardų dolerių padėti šalims atsigauti po katastrofos, TVF generalinė direktorė Kristalina Georgieva sakė, kad tam atsiliepia įvairūs veiksniai – nuo kylančių maisto produktų kainų iki nevienodos prieigos prie vakcinų.

Kitą savaitę Vašingtone įsikūręs skolintojas paskelbs naujas augimo prognozes, tačiau K. Georgieva perspėjo, kad „šiemet tikimasi, jog augimas šiek tiek sulėtės“ nuo liepą prognozuotų 6 procentų. Jos žodžiais, „harmoningo pasaulio atsigavimo rizikos bei kliūtys tapo dar akivaizdesnės“. Atotrūkis tarp turtingų ir neturtingų šalių jų atsigavimo po pandemijos kelyje didėja. 

„Prognozuojama, kad išsivysčiusių šalių ekonomika iki 2022 m. grįš prie ikipandeminių tendencijų. Tačiau daugumai besivystančių šalių atsigauti prireiks dar daug metų, – sakė K. Georgieva. – Dėl šio uždelsto atsigavimo bus dar sunkiau išvengti ilgalaikių ekonomikos randų, įskaitant prarastas darbo vietas, o tai ypač skaudžiai paveikia jaunus žmones, moteris ir neoficialius darbuotojus“.

Pasaulinį atsigavimą po pandemijos K. Georgieva vadino tarsi „vaikščiojimu su akmenukais batuose“.

Italija ir kitos Europos šalys regi savo ekonomikos spartėjimą, bet pasaulio ekonomikos milžinės JAV ir Kinija jaučia lėtėjantį pagreitį, sakė ji. „Priešingai, daugelyje kitų šalių augimas ir toliau mažėja, tam trukdo menka prieiga prie skiepų ir ribotas politinis atsakas“, – sakė K. Georgieva.

Viena iš to priežasčių yra infliacija, išplitusi visame pasaulyje. Maisto kainos per pastaruosius metus pakilo daugiau nei 30 proc., sakė K. Georgieva, taip pat padidėjo energijos kainos. Fondas tikisi, kad kitąmet šuoliai bus mažesni, tačiau jie nesiliaus besivystančios ekonomikos šalyse, sakė K. Georgieva.

Be to, dar yra pasaulinis valstybių įsiskolinimas, kuris, jos manymu, pasiekė beveik 100 proc. bendrojo vidaus produkto.  Šių spragų pašalinimui reikės imtis priemonių, įskaitant didesnį COVID-19 vakcinų prieinamumą, tačiau K. Georgieva teigė, kad reikia „didesnio postūmio“, norint pasiekti TVF ir Pasaulio banko tikslus iki šių metų pabaigos visame pasaulyje paskiepyti 40 proc. žmonių ir 70 proc. per pirmąjį 2022 m. pusmetį.