Vašingtone įsikūrusi demokratijos skatinimo tyrimų grupė teigė, kad laisvė internete pasaulyje mažėja 15 metų iš eilės, įskaitant įvairias šalis, kurios vis dar priskiriamos laisvų kategorijai.

„Autoritarinėse ir į autoritarizmą linkusiose valstybėse pastebime represijų stiprėjimą, daugiausia dėl to, kad šių šalių vyriausybės interneto ir saviraiškos internete apribojimus laiko priemone išlaikyti valdžią“, – sakė ataskaitos bendraautorius Kianas Vesteinssonas (Kianas Vesteinsonas).

„Kalbant labiau būtent apie 2025 metus, matome, kad demokratinėse valstybėse sąlygos blogėja“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.

„Deja, Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje pastebima tendencija kai kuriose šalyse riboti pilietinę erdvę, o kitose – griežtinti apribojimus žmonėms, skelbiantiems neapykantos ar problematiško turinio įrašus“, – sakė jis.

JAV įvertinta 73 balais iš 100 galimų laisvės internete skalėje 2025 metų gegužės, aptariamos ataskaitoje, duomenimis – tai yra mažiausias rodiklis per visą šalies istoriją ir 3 balais mažesnis nei praėjusiais metais.

Ataskaitoje užsimenama, kad nuosmukis dalinai susijęs su tuo, kad prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija sulaikė keletą ne JAV piliečių dėl jų išsakytų nuomonių internete.

Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) yra pažadėjęs deportuoti asmenis dėl pareiškimų apie Izraelį – tokie bandymai ginčijami teismuose.

Vokietijoje taip pat buvo užfiksuotas nuosmukis trimis balais – iki 74. „Freedom House“ teigė, kad Vokietijoje didėja savicenzūra, taip pat griežtai įgyvendinami įstatymai, draudžiantys neapykantos kalbą ir šmeižtą.

Grupė nurodė, kad vienos kraštutinių dešiniųjų interneto svetainės redaktoriui buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir bauda už socialiniuose tinkluose paskelbtą įrašą, kuriame buvo panaudotas suklastotas vaizdas, siekiant sukritikuoti politiką.

D. Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietijos, kuri teigia, kad dėl savo nacistinės praeities turi nustatyti apsaugos priemones, politiką žodžio laisvės srityje.

Ataskaitoje užfiksuota, kad labiausiai laisvė internete sumažėjo Kenijoje, kurioje dėl visoje šalyje vykusių protestų trumpam buvo išjungtas internetas, taip pat Venesueloje ir Sakartvele.

Dvi šalys atsidūrė žemesnėje kategorijoje: Serbija vietoj „laisvos“ buvo priskirta „iš dalies laisvai“, o Nikaragva vietoj „iš dalies laisvos“ buvo pažymėta kaip „nelaisva“ šalis.

Didžiausias laisvės internete prieaugis stebėtas Bangladeše, kur po studentų sukilimo suformuota nauja vyriausybė sušvelnino šalyje taikomus apribojimus.

Antrojo pasaulinio karo metais demokratijos skatinimui įkurtą organizaciją „Freedom House“ istoriškai daugiausia finansavo JAV vyriausybė, tačiau ji veikė nepriklausomai.

Grįžęs į valdžią D. Trumpas sumažino finansavimą teisių gynimo grupėms, įskaitant „Freedom House“, kuriai teko atleisti darbuotojų.