Balandį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė karinį bloką paspartinti jo šalies stojimą ir kalbėjo, kad tai yra vienintelis būdas sustabdyti kovas su prorusiškais separatistais, kontroliuojančiais dalį Rytų Ukrainos.

Anksčiau Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių, todėl buvo nuogąstaujama, kad nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų gali smarkiai paaštrėti.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaline sekretore Helga Schmid (Helga Šmid) Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad Kijevas dėkingas NATO už „atvirų durų“ politiką.

„Tačiau kad šis sprendimas būtų įgyvendintas nebuvo atlikta nė vieno žingsnio“, – priekaištavo D. Kuleba.

Ukraina, pateikusi prašymą įstoti į JAV vadovaujamą Aljansą dar 2008 metais, spaudžia galingąsias Vakarų šalis suteikti didesnį palaikymą, siekiant apsisaugoti nuo naujos Maskvos agresijos.

Visgi NATO narės vengia priimti Ukrainą, norėdamos išvengti įtampos su Rusija padidėjimo.

D. Kuleba kritikavo bloko sprendimo nepakviesti Ukrainos į birželio 14 dieną Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame planuoja dalyvauti JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Negalime suprasti, kaip įmanoma nepakviesti Ukrainos, kaip įmanoma nerasti formato Ukrainos dalyvavimui šių metų viršūnių susitikime“, – stebėjosi jis.

Kijevas ne kartą reiškė pageidavimą, kad NATO pateiktų Ukrainai narystės veiksmų planą – pirmąjį oficialų žingsnį planuojant naujos narės prisijungimą prie bloko.

D. Kuleba sakė, kad Ukraina ir Sakartvelas turėtų jau šiais metais gauti tokį kvietimą.

„Sunku įsivaizduoti geresnę ir svarbesnę progą“, – pabrėžė jis.

Ukrainos provakarietiška vadovybė glaudžiai bendradarbiauja su NATO. 2019 metais šalies parlamentas priėmė konstitucijos pataisas, įtvirtinančias Ukrainos siekį įstoti į transatlantinį bloką ir Europos Sąjungą.