Bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas (Kaja Kalas) sakė, kad patarėjai iš Ukrainos, taip pat iš Jungtinės Karalystės (JK) ir ES valstybių tarsis nuo kitos savaitės, Europai siekiant stiprinti savo gynybą susidūrus su agresyvia Rusija.
„Europa investuoja į gynybą daugiau nei bet kada, tačiau vien išlaidos nėra automatinė sėkmės garantija“, – po ES gynybos ministrų susitikimo Airijoje žurnalistams sakė K. Kallas.
„Mes nepakankamai greitai užpildėme Europos konvencinės galios spragas NATO (struktūroje)“, – sakė ji ir pažymėjo, kad dauguma ES šalių taip pat yra NATO narės.
Europos šalys pradėjo didinti karinius biudžetus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) taip pat spaudė Europą daugiau išleisti gynybai, nes Vašingtonas nori atsitraukti nuo Senojo žemyno ir sutelkti dėmesį į kitus iššūkius, pavyzdžiui, Kiniją.
K. Kallas sakė, kad iniciatyva suburs „aukštus politinius ir karinius lyderius iš kelių ES šalių“, taip pat iš JK ir Ukrainos.
„Tikslas – suburti vienus šviesiausių protų saugumo bei gynybos srityje ir pasiūlyti nestandartinius sprendimus“, – sakė ji.
Ukraina buvo įtraukta dėl jos patirties mūšio lauke, pridūrė K. Kallas.
Pranešimas pasirodė augant nerimui, kad Maskva siekia nukreipti dėmesį nuo savo problemų mūšio lauke Ukrainoje, intensyvindama vadinamąsias hibridines operacijas Europoje.
Po to, kai rugpjūtį Leipcigo oro uoste, svarbiame karinio transporto mazge, buvo rastas dronas su sprogmenimis, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) sakė, kad jo šalis vis dažniau „atsiduria hibridinių atakų vykdytojų taikiklyje“.
Tuo tarpu Pentagonas, Europoje dislokavęs apie 80 tūkst. karių, sąjungininkams pranešė, kad mažina išteklių, kuriuos skiria NATO gynybos planams, skaičių.
Nors Europa jau gali užpildyti dalį spragų, kurias Vašingtonas palieka NATO gynybos planuose, prireiks laiko tokiems svarbiems ištekliams, kaip tolimojo nuotolio raketos, pakeisti.
Naujausi komentarai