UKRAINOS PLANAI ATSITVERTI NUO RUSIJOS SIENA STRINGA

Naujai iškastas prieštankinis griovys palei neilgą metalinę tvorą, kurios viršuje pritvirtinta spygliuota viela, žymi pradžią įgyvendinant pasienio įtvirtinimų projektą, kuris, kaip tikisi Ukraina, padės gintis nuo agresyvios kaimynės Rusijos.

Ukrainos ambicingi planai įtvirtinti savo menkai saugomą 2 tūkst. km ilgio sieną su Rusija buvo paskelbti 2014 metų kovą, kai Maskva aneksavo Kijevo administruojamą Krymo pusiasalį.

Tačiau praėjus daugiau negu metams buvo įgyvendinta tik mažytė dalis to 250 mln. JAV dolerių (225 mln. eurų) vertės projekto, kuris, kaip tikisi Kijevas, galėtų padėti atsilaikyti Rusijos invazijos atveju.

Senkivkos sienos perėjoje, esančioje už maždaug 200 km į šiaurę nuo Kijevo, buvo įrengti tik keli šimtai metrų naujos metalinio tinklo tvoros.

Liepą ten lankęsis naujienų agentūros AFP korespondentas pastebėjo, kad pro nedidelį pasienio postą, prie kurio stogo pritvirtintas Ukrainos herbas, per valandą pravažiavo tik keliolika sunkvežimių.

Planuojama, kad naujoji „siena“ bus ne monolitinė betoninė užtvara, o sudėtinga sistema, kurioje įprastos gynybinės inžinerijos priemonės derinamos su moderniomis elektroninio sekimo sistemomis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Viktoras Nazarenka sakė, kad darbus šiauriniame sienos statybos sektoriuje planuojama baigti iki 2018 metų.

„Per trejus metus šis sienos ruožas bus visiškai įrengtas ir jo nebebus įmanoma neteisėtai kirsti – tiek atskiroms žmonių ir automobilių grupėms, tiek ginkluotosioms pajėgoms“, – aiškino jis.

Ukrainos ir Rusijos bendra siena yra 1 974 km ilgio.

Nuo prorusiško separatistų sukilimo pradžios Rytų Ukrainoje, įsiplieskusio po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas, Ukraina nebekontroliuoja apie 410 km savo sienos rytiniame pakraštyje.

Per tą konfliktą žuvo jau per 7 tūkst. žmonių.

Provakarietiška Kijevo vyriausybė kaltina Rusiją siunčiant ginklus ir karius per sieną į separatistų kontroliuojamas teritorijas, kurstydama šį konfliktą. Lyderiai įsitikinę, kad šalis nebus saugi, kol nebus susigrąžinta visos sienos kontrolė.

Naujasis projektas apims „kai kurias kovines sistemas, galinčias naikinti priešo karines mašinas ir gyvąją jėgą“, pažymėjo V.Nazarenka.

„Būtina toliau statyti moderniųjų technologijų sieną, kad neleistume teroristams, ginklams ir narkotikams patekti iš Rusijos pusės“, – Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė sienos apsaugos pareigūnams praeitą mėnesį.

Sumažintas biudžetas 

Ukraina užtvarų statybas pradėjo pernai rugsėjį, bet šios projekto įgyvendinimas strigo dėl savo milžiniškos kainos, ne pagal kišenę pinigų pristigusiai valstybei.

Apie 40 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomika, nustekenta karo rytuose, praeitais metais susitraukė beveik 7 proc., o šiemet prognozuojama dar gilesnė recesija.

Sienos įtvirtinimų projektui Kijevas iš pradžių planavo išleisti 1 mlrd. JAV dolerių, bet vėliau buvo priverstas sumažinti jo biudžetą 75 procentais.

Tačiau netgi tuomet finansavimas nebuvo gautas laiku, todėl kai kurios tame projekte dalyvavusios statybų bendrovės liko be pinigų.

Papildomu kliuviniu tapo šios šalies rykštė – biurokratinis vilkinimas. Be kita ko, buvo nesutariama, kuri valstybės institucija turėtų rūpintis sienos statybomis, kol galiausiai ši pareiga teko Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

„Prašau jūsų tęsti darbą Europos gynybinės dienos projekte“, – A.Jaceniukas sakė pasieniečiams.

Tačiau analitikai abejoja, ar Ukrainai pavyks įgyvendinti šiuos užmojus.

„Trumpuoju laikotarpiu šį projektą bus sunku įgyvendinti pirmiausiai dėl ekonominių priežasčių, – sakė Kijeve įsikūrusio analitinio centro „Penta“ ekspertas Volodymyras Fesenka. – Tam reikia milžiniško kiekio pinigų, kurių Ukraina dabar neturi.“

Nesugebėjo priimti susitarimo dėl skolų

Ukraina ir jos didžiausi kreditoriai ketvirtadienį, antrąją derybų dieną, nesugebėjo priimti įgyvendinamo sprendinio, kuris apsaugotų Kijevą nuo ritimosi į nemokumą.

Ukrainos finansų ministerijos ir Ukrainos vertybinių popierių valdytojų laikinojo komiteto trumpame pranešime sakoma, kad šalių diskusijos buvo „išsamios“, bet nieko nekalbama apie pasiektą pažangą.

„Ukrainos delegacija ir laikinasis skolintojų komitetas surengė išsamias diskusijas San Fransiske. Derybos tęsiasi“, – rašoma pranešime.

Vienas toms diskusijoms artimas šaltinis sakė, kad penktadienį neplanuojama surengti jokių tiesioginių derybų investicijų milžinės „Franklin Templeton“ būstinėje San Fransisko pakraštyje.

„Diskusijos bus tęsiamos telefonu“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.

Ukraina siekia, kad jos bendra skola užsienio subjektams per ateinančius ketverius metus būtų sumažinta 15,3 mlrd. JAV dolerių (13,7 mlrd. eurų), o du trečdalius šios sumos valdo „Franklin Templeton“ ir trys kitos stambios finansų bendrovės.

Ši grupė atsisako reikšmingai sumažinti jų kontroliuojamų obligacijų vertę ir nori, kai siūlomas išpirkimo termino pratęsimas būtų atšauktas iškart, kai tik Ukrainos smunkanti ekonomika vėl pradės augti.

Šaltiniai sakė, kad obligacijų valdytojai iškėlė griežtas sąlygas, pagal kurias sutiktų nurašyti 5–10 proc. skolos – gerokai mažiau negu 40 proc., kaip pageidavo Kijevas.

Vėliau Ukrainos finansų ministrė Natalie Jaresko (Natali Jaresko) pateikė atsakomųjų pasiūlymų, kurių detalės neviešinamos, bet teigiama, kad ministrė sumažino skolų, kurias siekiama nurašyti, sumą.

Jungtinėse Valstijose gimusi Ukrainos finansų vadovė sakė, kad šis derybų ratas yra „paskutinis“ ir grasino įšaldyti palūkanų mokėjimą ir pagrindinės sumos mokėjimus už eurais denominuotas obligacijas, kurie turėtų būti atlikti artimiausiomis savaitėmis.