UKRAINOS PARLAMENTAS PATVIRTINO PREZIDENTO KANDIDATĄ Į GYNYBOS MINISTRO POSTĄ

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino gynybos ministru Valerijų Heletejų, kurio kandidatūrą pasiūlė prezidentas Petro Porošenka.

Aukščiausioji Rada 260-čia balsų palaikė 46 metų generolo pulkininko paskyrimą.

Šis kariškis, kurį P.Porošenka pavadino žmogumi, „dirbsiančiu dieną ir naktį dėl (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų karinių pajėgumų atkūrimo“, iki šiol vadovavo saugumui prezidento ir parlamento administracijoje.

Įstatymų leidėjai taip pat patvirtino generolą leitenantą Viktorą Muženką – karjeros kariškį, studijavusį Sovietų Sąjungos karo akademijoje, – ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininku ir visos karinės hierarchijos vadu.

52 metų generolas leitenantas iki šiol buvo aukšto rango pareigūnas armijos ir kitų saugumo institucijų „antiteroristinių operacijų“ grupėje kovai su sukilėliais.

Naujiesiems vadovams bus patikėta tęsti nuo balandžio vykstančią karinę kampaniją prieš prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

P.Porošenka, kuris atrodė griežtas ir kartkartėmis, norėdamas pabrėžti savo mintį, ranka suduodavo į stalą, nepaminėjo susitarimo dėl galimo naujo ugnies nutraukimo ir vietoje to pabrėžė stiprios, reformuotos armijos, kuri gintų Ukrainą, būtinybę.
V.Heletejus, kuris pakeis gynybos ministro pareigas einantį Mychailą Kovalį, vykdys reformas, kad būtų sukurta tokia armija, kuri bet ką atgrasintų „nuo agresijos (prieš Ukrainą) planavimo“, sakė jis.

Pokyčių kariuomenės vadovybėje imtasi po to, kai P.Porošenka pirmadienio vakarą atmetė pasiūlymą pratęsti paliaubas ir įsakė tęsti didelio masto puolimą prieš separatistus Ukrainos rytuose, kur prorusiški aktyvistai paskelbė „liaudies respublikas“ ir sakė norintys prisijungti prie Rusijos.

Nors P.Porošenka užsitikrino paramą pajėgų pertvarkymui, debatai dėl „decentralizavimo“ pasiūlymų regionams, kurie yra jo taikos plano dalis, susidūrė su problemomis, kai nepritarimą jiems pareiškė svarbi koalicijos partnerė.

Praeitą naktį vienas Ukrainos karys žuvo, kai sukilėliai privažiavo prie vieno sargybos posto automobiliu su iškelta balta vėliava ir pradėjo šaudyti, sakė kariuomenės atstovas Oleksijus Dmytraškivskis.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat nurodė, jog devyni pasieniečiai buvo sužeisti sukilėliams apšaudžius jų postą Luhansko regione prie sienos su Rusija.

P.Porošenkos sprendimą atnaujinti operacijas prieš sukilėlius palaikė JAV, tačiau Rusija jį griežtai pasmerkė.

Maskva neigia P.Porošenkos kaltinimus, jog Rusija kursto konfliktą, leisdama ginklams ir samdiniams plūsti per bendrą sieną ir stiprinti separatistų pajėgas.

P.Porošenka birželio 20-ąją paskelbė savaitės trukmės paliaubas, siekdamas suteikti galimybę sukilėliams suteikti ginklus pagal amnestiją, kurią jis siūlė savo taikos plane. Vėliau prezidentas pratęsė paliaubas dar trims dienoms.

Tačiau pirmadienį jis atsisakė dar pratęsti ugnies nutraukimą, atsižvelgdamas į saugumo pareigūnų perspėjimus, kad paliaubos leido sukilėliams persigrupuoti ir labiau apsiginkluoti, taip pat pareikalavo vyriausybės pajėgų gyvybių.

P.Porošenka pirmadienį atsisakė dar pratęsti 10 dienų trukusį ugnies nutraukimą šalies rytuose, kur, kaip nurodo vyriausybė, nuo konflikto pradžios žuvo 200 karių ir šimtai civilių gyventojų bei sukilėlių.

Nors P.Porošenka užsitikrino paramą pajėgų pertvarkymui, debatai dėl „decentralizavimo“ pasiūlymų regionams, kurie yra jo taikos plano dalis, susidūrė su problemomis, kai nepritarimą jiems pareiškė svarbi koalicijos partnerė.

Ekspremjerės Julijos Tymošenkos partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“), kurios palaikymas būtinas P.Porošenko, nurodė norinti, kad debatai dėl decentralizacijos plano būtų atidėti.

Prezidentas siūlo suteikti regionams svaresnius įgaliojimus tvarkyti savo vidaus reikalus ir finansus, taip pat užtikrinti rusų kalbai antrosios valstybinės kalbos statusą regionuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių – daugiausiai šalies rytuose.