Baiminasi sprogimų grėsmės

Nuo liepos 18 d. importuotojams uždrausta į Ukrainos jūrų uostus įvežti amoniako pagrindu pagamintas medžiagas.

Tai reiškia, kad uždraustos visų rūšių mineralinės trąšos.

Tokį sprendimą inicijavo šalies Karinės jūrų pajėgos, kurios, atsižvelgdamos į Rusijos atakas Ukrainos uostams, įžvelgė pavojų tokiuose kroviniuose.

Amonio salietra yra sprogi, akivaizdžiausias to pavyzdys – prieš penkerius metus Beirute daugiau nei 2,7 tūkst. tonų amonio salietros sandėlyje įvykęs sprogimas, dėl kurio nukentėjo ne tik uostas, bet ir dalis miesto.

Ukrainos jūrų uostų administracija (AMPU), remdamasi kariuomenės rekomendacijomis, nusiuntė atitinkamą pranešimą uostų operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams.

Tuomet netgi tie sausakrūviai laivai, kurie jau plaukė į Ukrainos jūrų uostus, turėjo keisti kursą.

„Yra liepos 18 d. Karinių jūrų pajėgų ir Odesos karinės administracijos įsakymas dėl draudimo tvarkyti amoniako turinčius krovinius uostuose dėl pavojaus“, – patikslino vienas AMPU darbuotojų.

Įsakyme kalbama apie techninio amoniako, amonio nitrato ir trąšų, amoniako vandens ir kitų amoniako turinčių medžiagų perkrovimo, saugojimo, apdorojimo, transportavimo ir kaupimo draudimą.

„Pagal tą patį principą anksčiau buvo uždrausta į uostus įplaukti tanklaiviams su degalais, ir jie liovėsi iškrauti krovinius Odesos uostuose ir persiorientavo į Dunojaus uostus“, – pridūrė pareigūnas.

Salietros klausimas – griežtesnis

Tanklaiviai su degalais nuplaukė į Ukrainos uostus Dunojuje, o dėl salietros reikalavimai pasirodė esą griežtesni – juos draudžiama iškrauti visoje Odesos srityje.

Tai reiškia, kad jiems nėra vietos nė viename iš prieinamų Ukrainos jūrų uostų.

Uostai Nikolajeve ir Chersone yra užblokuoti, kaip, tarkime, ir Očakove, o kiti yra okupuotose teritorijose.

Salietros perkrovimo draudimas yra teisingas, nes iš jos gaminami sprogmenys.

„Dabar trąšos keliauja į Rumunijos uostą Galacą. Eilėje iškrovimui tenka laukti 2–4 dienas. Uostas dirba iki 19 val. neskubėdamas. Frachtuotojai skaičiuoja demurrage (baudą, kuri mokama už nemokamo krovinių saugojimo termino viršijimą), laivų savininkai skaičiuoja nuostolius dėl nesėkmingų tolesnių fiksacijų. Niekas nesitikėjo, kad viskas vyks taip lėtai“, – teigė „Avalon Shipping“ operacijų vadybininkė Jekaterina Kononenko.

Viena vertus, verslas supratingai reagavo į kariuomenės reikalavimus.

Net nepaisant to, kad trąšų perkrovimas yra galimybė užsidirbti, kai Ukrainos uostai nėra apkrauti dideliais krovinių kiekiais, perkrovimo kaina dėl didelės konkurencijos sumažėjo.

Uosto operatorius Černomorske „Olir Resources“ atsisakė pasiūlymų iškrauti sprogius krovinius dar prieš pasirodant karinio jūrų laivyno draudimui, pasakojo bendrovės generalinis direktorius Ivanas Niyakijus.

„Žmonių saugumas yra svarbiausia. Šiandien uostai beveik kasdien patiria priešo smūgius. Sprogstamųjų krovinių buvimo uostuose šiuo metu pasekmės yra akivaizdžios“, – paaiškino I. Niyakijus.

Kita vertus, ne visi yra pasirengę visiškai atsisakyti svarbių krovinių, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis draudimas gali galioti iki karo pabaigos.

Nes draudimas importuoti amonio nitratą galios tol, „kol nebus esminių pokyčių saugumo situacijoje“.

Verslininkai nepatenkinti

Esama situacija nepatenkinti vietos verslininkai, kurie daug investavo jau po plataus masto karo pradžios būtent į trąšas, pavyzdžiui, į pakavimo linijas.

Bendrovė „Kaspit Trade“ įrengė pakavimo liniją Južnyj uoste, o logistikos bendrovė TEUS – Černomorske.

Bendrovė „Global Ocean Link“ Južnyj pastatė du sandėlius, kuriuose galima laikyti daugiau kaip 30 tūkst. tonų trąšų.

Be to, verslą piktina tai, kad uždrausta ne tik salietra.

„Salietros perkrovimo draudimas yra teisingas, nes iš jos gaminami sprogmenys, tačiau uždraustos visos trąšos, pagamintos iš amonio. Nitratinė azoto forma yra ta, kuri sprogsta. Tačiau yra dar amidinė ir amonio forma. Uždrausta visų azoto turinčių trąšų krova“, – pasakojo vienas trąšų importuotojų.

„Į uostus gabenamos trąšos, kuriose yra tik 10 proc. azoto – sulfatinė forma, amonio, amidinė – ir jos jau nebeįleidžiamos. Nors yra tarptautiniai sertifikatai, kad šios trąšos nėra sprogios. Bet kariškiai į tai nekreipia dėmesio. Buvo situacija, kai „Iskander“ pataikė į karbamidą: pakuotė išsilydė, bet karbamidas nesprogo“, – pažymėjo verslininkas.

Vieno Dunojaus terminalų vadovas pasakojo, kad azoto trąšų rinka Ukrainoje sudaro apie 200 tūkst. tonų per metus.

Trejus metus jos buvo gabenamos Dunojumi, kuris yra saugesnis nei Odesos uostai.

Rusai ne taip dažnai atakuoja terminalus Dunojuje kaip jūrų uostus ir naudoja ne tokias galingas raketas.

„Viena kompanija atgabeno salietros partiją į „didžiuosius vandenis“ ir bandė tai nuslėpti, suklastodama dokumentus. Tada į jūrų uostą atgabenta antroji partija. Kai visa tai paaiškėjo, kariškiai uždraudė ne tik salietros, bet ir kitų trąšų perkrovimą“, – pasakojo verslo atstovas.

Stipriai išaugo kainos

Dėl šių draudimų pagrindinė finansinė našta tenka ne trąšų importuotojams ar terminalams, kurie perkrauna krovinius, o žemės ūkio produktų pirkėjams.

Per pastaruosius du mėnesius vienos tonos salietros kaina išaugo nuo 21 tūkst. grivinų (436 eurai) iki 25–27 tūkst. grivinų (519–561 euras).

Karbamido kaina – nuo 24 tūkst. grivinų (499 eurai) iki 28 tūkst. grivinų (582 eurai).

Rugpjūtį prasidėjo karštasis sezonas, kurį lydi padidėjusi trąšų paklausa.

Tuoj prasidės rudens sėja, kuri, pagal prognozes, šiais metais bus brangi.

Kaip pažymi agentūra „Infoindustria“, per pastaruosius du mėnesius ūkininkai labai mažai pirko trąšų.

„Dabar sėjami rapsai ir kviečiai, vyksta pasirengimas naujiems metams. Iki spalio pabaigos į dirvą reikia įterpti fosforo ir kalio trąšas. Šiuo metu Ukraina importuoja nuo 2,5 iki 3 mln. tonų trąšų per metus, o rinka vertinama 4,5–5 mln. tonų per metus. Vidaus gamyba sudaro 1,5 mln. tonų, tai yra nepadengia net trečdalio poreikių“, – pasakojo vienas trąšų importuotojas.

Azoto trąšų deficitas gali siekti 60 proc., trūks 80 proc. fosforo ir kalio trąšų, prognozuoja pašnekovas.

Draudimas pernelyg griežtas?

Draudimas perkrauti uostuose nereiškia draudimo importuoti trąšas apskritai.

Trąšos vis tiek patenka į Ukrainos laukus.

Pavyzdžiui, bendrovė TEUS perorientavo savo veiklą į amonio nitrato pristatymą iš Rumunijos uosto Galaco.

„Pristatymas vyksta siauruoju geležinkeliu, o perkrovimui į plačiojo geležinkelio vagonus naudojamos Vadul-Sireto arba Dornešto stotys“, – papasakojo bendrovės atstovai.

Trąšos atvežamos dideliais maišais, jos greitai perkraunamos į pusvagonius ir vežamos toliau vartotojams visoje Ukrainoje.

„Logistikos pertvarkymas reiškia tonos kainos padidėjimą 50–80 eurų“, – pažymėjo trąšų importuotojas ir aiškino, kad jūrų importo apribojimas reiškia pigaus trąšų tiekimo iš Turkijos, Kazachstano, Uzbekistano ar Sakartvelo kanalo praradimą.

„Galbūt priimtas draudimas yra pernelyg kategoriškas ir beveik nepalieka galimybių importuoti tokį būtiną komponentą žemės ūkiui. Transportavimas geležinkeliu ir automobiliais lemia savikainos augimą, kainų kilimą, pelno mažėjimą pirmiausia ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Todėl reikia ieškoti kompromiso“, – pažymėjo I. Niyakijus.

Verslininkai siūlo kompromisus

Ukrainos tarptautinių ekspeditorių asociacija (AMEU) kaip kompromisą pasiūlė naudoti amonio nitrato perkrovimui tuos pačius terminalus Dunojaus upėje, nutolusius nuo gyvenamųjų rajonų ir gyvenviečių.

Atitinkamas pasiūlymas pateiktas AMEU laiške vicepremjerui, bendruomenių ir teritorijų plėtros ministrui Oleksijui Kulebai ir Odesos srities karinės administracijos (OVA) pirmininkui Olegui Kiperui.

Siekiant padidinti saugumą, asociacija siūlo iškrauti salietrą dienos metu ir tiesioginiu būdu (laivas, barža – transporto priemonė) išvežti už terminalų ribų.

Tai reiškia, kad salietra neturėtų būti laikoma sandėliuose.

„Papildomas veiksnys laivų savininkams gali būti sąlyga, kad laivas ar barža per 30 minučių po pranešimo apie priešo dronų judėjimo grėsmę Izmailo rajone nuplauktų į Rumunijos pusę (500–800 m). Dronų skrydžio laikas nuo Juodosios jūros akvatorijos iki šio ruožo yra 40–60 minučių“, – teigiama AMEU laiške.

„Karinio jūrų laivyno laivai, kurie patruliuoja šiame Dunojaus ruože, gali kontroliuoti, kaip laikomasi reikalavimų dėl dienos ir tiesioginio krovinių iškrovimo“, – siūlo asociacija.