Savo nuodytojus įvardijęs Ukrainos prezidentas sulaukė kaltinimų surengus farsą

Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka šią savaitę išvyko atostogauti į Krymą, palikęs spręsti sunkų galvosūkį tiek savo piliečiams, tiek šalies teisėsaugai. Po dviejų prezidento apklausų prokuratūroje ir jo sensacingų pareiškimų visa Ukraina vėl šneka apie detektyvą primenančią Oranžinės revoliucijos lyderio apnuodijimo istoriją.

Važiuoti įkalbėjo bendražygis

Šią savaitę V.Juščenka nedviprasmiškai leido suprasti dėl mėginimo jį nunuodyti įtariantis buvusį bendražygį Davidą Žvaniją, kurio iniciatyva neva buvo surengtas susitikimas su Ukrainos saugumo tarybos vadovais. „Dieną prieš susitikimą, šeštadienį, aš jam sakiau, kad fiziškai negaliu ten vykti, nes kasdien turiu po keturis penkis susitikimus su rinkėjais, – beveik ketverių metų senumo įvykius prisiminė Ukrainos vadovas. – O sekmadienį, kai tik nulipau nuo podiumo Černigove, pirmas mane pasitiko D.Žvanija, tardamas „mudviems reikia važiuoti“.
2004 m. rugsėjo 5 d. tuometinis kandidatas į prezidentus V.Juščenka ir jo rinkimų štabo vadovo pavaduotojas D.Žvanija susitiko su Ukrainos saugumo tarybos vadovu Igoriu Smeška ir jo pavaduotoju Vladimiru Saciuku. Jie aptarė galimybę skirti V.Juščenkai apsaugą.
Prezidentas teigė gavęs griežtą susitikimo sąlygą – atvykti be apsaugos. Vienintelis jį lydėjęs asmuo buvo D.Žvanija. Jiedu atvyko į V.Saciuko sodybą ir per vakarienę aptarė saugumo klausimus.

Nuodų pėdsakų ieškoma plove

V.Juščenkos vakarienė pas V.Saciuką yra mįslingiausia šios detektyvinės istorijos dalis. Prezidentas teigia buvęs apnuodytas būtent tuomet. Jo administracijos atstovas Valerijus Geletejus anksčiau atskleidė įtartiną faktą, kad vietoje virėjo plovą svečiams atnešė šeimininko patikėtinis, buvęs saugumietis Tarasas Zaleskis. V.Saciukas tvirtai neigė įtarimus dėl nunuodijimo teigdamas, kad visi svečiai valgė plovą, virtą tuose pačiuose puoduose, o alus ir degtinė buvo pilstomi iš tų pačių butelių.
Kitą dieną po vakarienės V.Juščenka pasijuto blogai ir po savaitės buvo nugabentas į Austrijos sostinės ligoninę „Rudolfinerhaus“, kur gydytojai jam nustatė toksinį apsinuodijimą.
Vėlesni Vakarų Europos laboratorijose atlikti tyrimai parodė, kad politiko organizme yra dioksino – pavojingų nuodų, galinčių sukelti mutaciją, vėžį ir kitaip žaloti organizmą. Šios medžiagos kiekis V.Juščenkos kūne tūkstantį kartų viršijo nekenksmingą normą.

Liudytojai pabėgę arba mirę

2004 m. pabaigoje prokuratūra pradėjo tyrimą, tačiau pagrindiniai liudytojai V.Saciukas ir I.Smeška išvyko gyventi į Rusiją. Maskva iki šiol nesutinka jų išduoti Ukrainos teisėsaugai.
Prokuratūra tyrė ir kito V.Juščenkos svečiavimosi tą pačią dieną aplinkybes. Prieš atvykdamas pas V.Saciuką tuometinis kandidatas į prezidentus užsuko pas verslininką, jūrų gėrybių mėgėją Vladimirą Šulgą.
Šeimininkai ir svečiai valgė sušius, į kuriuos, kaip įtarta, irgi galėjo būti įdėta nuodų. 2005 m. pavasarį V.Šulga buvo pristatytas į miliciją duoti parodymų, bet mirė nuovadoje nuo širdies priepuolio. Tyrimas atsidūrė aklavietėje.

Apnuodijimą vadina spektakliu

Praėjus ketveriems metams nuo skandalingos vakarienės Ukrainos generalinė prokuratūra vėl pradėjo aktyviai tirti V.Juščenkos apnuodijimą. Šią ir praėjusią savaitę prezidentas du kartus lankėsi Generalinėje prokuratūroje, kur davė parodymus bylą tiriantiems pareigūnams. Ten pat lankėsi ir D.Žvanija, tačiau šis ilgai neužtruko. Nesugebėjęs išsireikalauti susitikimo su tyrimo grupės vadove jis mažiau nei po dešimties minučių paliko pastatą.
D.Žvanija prokuratūros vykdomą tyrimą vadina spektakliu, o prezidentą kaltina surengus politinį farsą. Pasak jo, V.Juščenkos veidą subjaurojo ne dioksinas, o trišakio nervo liga.
„Kai paaiškėjo, kad kandidato veidą sudarkė liga, štabe prasidėjo panika. O paskui kilo mintis pristatyti tai kaip apnuodijimą“, – savo versiją dėstė politikas.

Politinė bylos potekstė

Netikėtas tyrimo suaktyvėjimas ir aštrūs politikų pareiškimai ekspertams sukėlė įtarimų, kad Ukrainoje vėl rezgamos politinės intrigos. Posovietinių valstybių saugumo tarnybų ekspertas Jevgenijus Limarevas neabejoja, kad nunuodyti V.Juščenką iš tikrųjų bandyta, bet šalies vadovo kaltinimus D.Žvanijai vertina kaip bandymą politiškai susidoroti su išdaviku.
„Kodėl visi, neatmetant nė paties V.Juščenkos, iki šiol apie tai (tariamą D.Žvanijos sąmokslą – J.G.) tylėjo? – retoriškai klausė ekspertas. – Be to, V.Juščenka, tapęs prezidentu, turėjo puikias galimybes greitai ištirti šią istoriją ir padaryti taip, kad byla pasiektų teismą. Kodėl jis nesugebėjo ar nenorėjo to daryti? Visai gali būti, kad prezidentas šią istoriją naudoja siekdamas savų politinių tikslų.“
Gruzinų kilmės verslininkas ir politikas D.Žvanija, buvęs V.Juščenkos bendražygis ir jaunėlio sūnaus Taraso krikštatėvis, iš ištikimo prezidento šalininko virto priešininku. Per 2004 m. prezidento rinkimų kampaniją D.Žvanija rėmė V.Juščenką, o per pastaruosius parlamento rinkimus pernai rudenį prisišliejo prie partijos „Liaudies savigyna“. Jis ragino sudaryti valdančiąją koaliciją su „oranžine princese“ Julija Tymošenko, nors prezidento administracija norėjo susijungti su prorusiška Regionų partija. Pastaruoju metu D.Žvanija nuolat kartoja, kad Ukraina turėtų būti parlamentinė respublika, o prezidento postą derėtų panaikinti.
D.Žvanija pradėjo žerti kaltinimus prezidentui po to, kai prokuratūra šių metų gegužę apkaltino jį padirbus dokumentus ir neteisėtai gavus Ukrainos pilietybę. Šis teisminis ginčas vis dar tęsiasi.

Tiesa – anapus sienos

J.Limarevas mano, kad tikrieji V.Juščenkos apnuodijimo kaltininkai yra į Rusiją pabėgę I.Smeška ir V.Saciukas, kurie, eidami aukščiausias pareigas Ukrainos saugumo struktūrose, nenorėjo prileisti V.Juščenkos prie valstybės vairo. Ekspertas neatmetė galimybės, kad jie veikė susimokę su kolegomis iš Rusijos.
„Akivaizdu, kad apnuodijimas buvo, įtariamieji nustatyti, taip pat žinoma, kad jie slapstosi Rusijos teritorijoje. Deja, visi, neatmetant nė paties V.Juščenkos, dabar yra labiau suinteresuoti spekuliuoti šia byla, negu išsiaiškinti tiesą, – dienraščiui aiškino J.Limarevas. – Atrodo, kad jos jau niekas neatskleis. Ji taip ir liks anapus sienos.“