VAŠINGTONAS PATVIRTINO F-16 NAIKINTUVŲ PARDAVIMĄ TURKIJAI

JAV vyriausybė po ilgai trukusių derybų penktadienį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai po to, kai Ankara ratifikavo Švedijos narystę NATO, pranešė Valstybės departamentas.

Kaip reikalaujama pagal JAV įstatymus, Valstybės departamentas pranešė Kongresui apie šį susitarimą, taip pat apie atskirą 8,6 mlrd. dolerių (7,9 mlrd. eurų) vertės 40 naikintuvų F-35 pardavimą Graikijai.

Turkija gaus 40 naujų F-16 ir atnaujins 79 turimus naikintuvus, sakoma departamento pranešime spaudai.

Jungtinės Valstijos nedavė žalios šviesos sandoriui, kol Vašingtonas negavo Švedijos narystės NATO ratifikavimo dokumentų, sakė vienas JAV pareigūnas, pabrėždamas itin jautrų derybų pobūdį.

Visi ratifikavimo dokumentai turi būti deponuoti JAV sostinėje Vašingtone – mieste, kuriame kitą savaitę lankysis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir kuriame liepą vyks viršūnių susitikimas, skirtas transatlantinio gynybos aljanso 75-osioms metinėms paminėti.

Turkijos parlamentas antradienį ratifikavo Švedijos narystę po daugiau nei metus trukusio delsimo, kuris sutrikdė Vakarų pastangas parodyti ryžtą Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) iš pradžių prieštaravo Švedijos kandidatūrai į Aljansą dėl to, kad Stokholmas esą glaudžia kurdų grupuotes, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Reaguodama į tai, Švedija sugriežtino kovos su terorizmu teisės aktus ir ėmėsi kitų saugumo priemonių, kurių reikalavo R. T. Erdoganas.

Tačiau tada turkų lyderis atkreipė dėmesį į neįvykdytą JAV pažadą pristatyti Turkijai naikintuvų F-16 partiją. Sandoris sulaukė pasipriešinimo Kongrese dėl nurodomo Turkijos atsilikimo žmogaus teisių srityje ir nesutarimų su NATO nare Graikija.

Penktadienį įtakingas Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas demokratas Benas Cardinas (Benas Kardinas) sakė, kad leis parduoti F-16 Turkijai, tačiau tai, anot jo, nėra lengvas sprendimas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per du vizitus Turkijoje per pastaruosius tris mėnesius sakė, kad Švedijos kandidatūros ratifikavimas galėtų padėti palaužti Kongreso pasipriešinimą F-16 pardavimui.

Tuo tarpu Atėnai griežtai prieštarauja pardavimui dėl neišspręstų teritorinių ginčų su Turkija energijos išteklių turtingame Viduržemio jūros regione.

JAV susitarimas su Turkija pirmiausia priklausė nuo to, ar Atėnai netrukdys pardavimui, už kurį Graikijai buvo suteikta galimybė įsigyti daugiau F-35, teigė JAV šaltinis.

Nauji F-16 papildys pasenusias Turkijos karines oro pajėgas, kurios nukentėjo, kai 2019 metais Ankara buvo pašalinta iš JAV vadovaujamos jungtinės smogiamųjų naikintuvų F-35 programos dėl R. T. Erdogano sprendimo įsigyti pažangią Rusijos priešraketinės gynybos sistemą.

Turkijai uždegus žalią šviesą Švedijos narystei NATO, Vengrija liko paskutinė stojimo procesą, kurį Švedija ir Suomija pradėjo reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą beveik prieš dvejus metus, stabdanti šalis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį pakvietė savo kolegą iš Švedijos į Budapeštą aptarti paraiškos, nors pasirodė užuominų apie įtampą tarp abiejų šalių.

Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sakė, kad susitiks su V. Orbanu, tačiau teigė nesiderėsiantis su Vengrija dėl Stokholmo narystės NATO.

Vašingtone manoma, kad šis procesas užtruks dar kelias savaites, ir tikimasi, kad vėliavos pakėlimo ceremonija įvyks per kitą NATO šalių ministrų susitikimą Briuselyje balandžio mėnesį.