Vengrijos prezidentas antradienį pasirašė įstatymą dėl Švedijos paraiškos įstoti į NATO  ir tai yra paskutinis techninis Budapešto žingsnis prieš šiai Šiaurės Europos šaliai tampant 32-ąja aljanso nare.

Vengrijos parlamentas vasario 26 ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO, panaikindamas paskutinę kliūtį Stokholmo kelyje į Aljansą.

„Respublikos prezidentas Tamasas Sulyokas (Tamašas Suljokas) šiandien pasirašė 2024 metų vasario 26 dieną Nacionalinės Asamblėjos priimtą sprendimą dėl Švedijos narystės NATO“, – rašoma prezidento interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Du šimtmečius kariniu požiūriu neutrali Švedija bus pakviesta prisijungti prie Vašingtono sutarties ir oficialiai tapti 32-ąja NATO nare.

2022 metų vasario 24 dieną pradėta Rusijos didelio masto invazija į Ukrainą paskatino Švediją atsisakyti du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir kartu su kaimynine Suomija pateikti paraiškas įstoti į NATO.

Kiekviena NATO narė turi patvirtinti naujos šalies narystę.

Suomija į NATO įstojo 2023 metų balandį, tačiau Švedijos paraišką stabdė Vengrija ir Turkija, o Ankara Stokholmo kandidatūrai pritarė tik sausį.

Nors Budapeštas iš esmės rėmė Stokholmą, vengrai vilkino procesą, prašydami Švedijos liautis daryti tai, ką vadina Vengrijos vyriausybės, kurią kritikai kaltina autoritarizmu, juodinimu.

Po penktadienį Budapešte įvykusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir jo kolegos iš Švedijos Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) susitikimo Vengrijos vadovas paskelbė apie „mūsų abipusius gerus ketinimus“.

Vengrija taip pat pasirašė sutartį dėl keturių Švedijoje pagamintų naikintuvų įsigijimo ir taip išplėtė savo turimą keturiolika naikintuvų „Jas-39 Gripen“ parką.