„Galiu tik pasakyti, kad esu pasibaisėjęs Vengrijos elgesiu“, – Berlyne sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis (Johanas Vadefulis). Jis pridūrė, kad Vengrija sprendimu vetuoti sankcijas „išduoda savo pačios kovą už laisvę“.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot (Maksimas Prevo) savo ruožtu įspėjo Vengriją, jog ji turi suvokti, kad kitų ES valstybių narių „kantrybė labai greitai senka“.
27 valstybes nares vienijanti ES siekia, kad Maskvai dėl karo Ukrainoje, kurio ketvirtosios metinės paminėtos antradienį, būtų įvestas naujas ekonominių sankcijų paketas.
Tačiau V. Orbanas blokuoja ir sankcijas, ir 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, reikalaudamas, kad Kyjivas pirmiausia vėl atidarytų svarbų naftotiekį.
Pasak Kyjivo, naftotiekis „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama per Ukrainą į Slovakiją ir Vengriją, buvo apgadintas per rusų dronų atakas.
ES sankcijoms įvesti reikalingas vieningas ES valstybių narių pritarimas, o V. Orbano sprendimas vienašališkai blokuoti šį paketą sukėlė likusios bloko dalies pasipiktinimą.
J. Wadephulis teigė, kad pats V. Orbanas anksčiau sutiko su ES remiama paskola Ukrainai.
„Vengrija negali paaiškinti šio neatitikimo“, – sakė J. Wadephulis ir pridūrė, kad paskolos sutartis „niekaip nesusijusi su pažeistu vamzdynu, kurį, žinoma, reikia remontuoti“.
M. Prevot, kalbėdamas kartu su J. Wadephuliu vizito Berlyne metu, paragino Vengriją „pakeisti kursą“.
Belgų ministras užsiminė, kad V. Orbanas bando panaudoti ES paramą Ukrainai kaip savo politinės kampanijos įrankį prieš artėjančius rinkimus. Šiuo metu dauguma nepriklausomų apklausų rodo, kad jis rinkimų nelaimės.
„Tačiau drįsti karo metu laikyti Ukrainos ir jos žmonių likimą bei poreikius įkaitais – manau, kad tai yra raudonos linijos peržengimas“, – pareiškė M. Prevot.
Naujausi komentarai