Iš papildomo mokesčio vartotojams finansuojamame rezerve numatoma sukaupti 24 teravatvalandes (TWh) dujų – maždaug 10 proc. šalies saugyklų talpos. Nuo ateinančių metų šis rezervas turėtų pakeisti privalomus dujų saugojimo tikslus, įvestus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Pastarieji metai mums parodė, kaip greitai iš pažiūros saugus energijos tiekimas gali pradėti strigti, – sakė Vokietijos energetikos ministrė Katherina Reiche. – Strateginis dujų rezervas neapsaugo mūsų nuo didelių kainų, bet apsaugo nuo krizinių situacijų.“
Dėl karo Ukrainoje netekusi rusiškų dujų didžiausia Europos ekonomika skubiai ieškojo naujų energijos tiekimo šaltinių. Šiais metais sąnaudos vėl smarkiai išaugo dėl JAV karo prieš Iraną, o Europos dujų kainos spalį pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022-ųjų.
Saugyklų stebėjimo platformos AGSI duomenys rodo, kad Vokietijos dujų saugyklos užpildytos vos 59 proc. Tai gerokai mažiau nei ES vidurkis, siekiantis beveik 75 proc., ir neatitinka teisės aktais nustatyto tikslo, kad iki lapkričio 1 d. saugyklos būtų užpildytos 70 proc.
Visgi K. Reiche tvirtino, kad „pagal dabartinius vertinimus tiekimas šiai žiemai yra užtikrintas“, atkreipdama dėmesį į diversifikuotus tiekimo šaltinius, tokius kaip suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas.
„Šiandien priimtas sprendimas dėl strateginio dujų rezervo yra orientuotas toliau nei ši žiema“, – pridūrė ji.
Rezervą kontroliuos federalinis šio sektoriaus reguliuotojas, kuris galės priimti sprendimą dėl jo panaudojimo „sabotažo, kritinės infrastruktūros gedimo ar kitų išskirtinių įvykių“ atveju.
Ekonomikos ministerija nurodė, kad ši priemonė, kuriai dar reikalingas parlamento pritarimas, apsaugotų šalį nuo tiekimo šokų, padėtų išvengti pramoninio vartojimo ribojimų arba juos atitolinti ir kartu užtikrintų dujų tiekimą prioritetiniams vartotojams.
Numatyta 24 TWh rezervo apimtis atitinka scenarijų, kai pagrindinė Vokietijos dujų importo infrastruktūra tampa neprieinama 30 dienų. Rezervas taip pat padengtų 20 dienų trunkantį viso Norvegijos vamzdynais tiekiamo dujų importo nutraukimą arba 40 dienų Vokietijos SGD terminalų veiklos sustabdymą.
Prognozuojama, kad per 10 metų laikotarpį ši schema kainuos nuo 247 iki 405 mln. eurų. Ministerijos vertinimu, poveikis sieks nuo 0,03 iki 0,05 euro cento už kilovatinę valandą, o tai atitinka namų ūkių sąskaitų padidėjimą nuo 0,3 iki 0,5 proc.
Naujausi komentarai