Ši tema sulaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai daugiausiai gyventojų turinti šalies žemė paskelbė, kad specializuotas tyrėjų padalinys aiškinasi, kaip nuomonės formuotojai masiškai vengia mokėti mokesčius.

Jie tiria maždaug 6 tūkst. socialinių tinklų platformų duomenų įrašų, kurie rodo nesumokėtus mokesčius už viską – nuo pajamų iš peržiūrų iki reklamos produktų.

„Žinome, kad šiuo metu cirkuliuoja daugybė pinigų, – naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kovos su finansiniais nusikaltimais biuro vadovė Stephanie Thien. – Taip pat žinome, kad ne visi jie tinkamai apmokestinami.“

Vokietijos skaitmeninės ekonomikos asociacijos duomenimis, nuomonės formuotojų rinkodarai įmonių išleidžiamų pinigų suma išaugo nuo 223 mln. eurų 2019 metais iki 477 mln. eurų 2022-aisiais.

Kai kurie paaugliai, kurie per vieną naktį išgarsėja krėsdami pokštus internete, net nepagalvoja apie reikmę susimokėti mokesčius.

„Pasitaikė atvejų, kai žmonės kreipėsi į mus ir sakė: „Aš tuo užsiimu dvejus ar trejus metus, bet niekada nepagalvojau apie mokesčius“, – AFP teigė mokesčių konsultavimo įmonės „Steuerberaten.de“ vadovas Christianas Gebertas.

„Daug nuomonės formuotojų greitai susilaukia sėkmės, o visa ko pradžioje jiems dažnai trūksta tinkamų mokestinių žinių“, – pridūrė Ch. Gebertas, kurio įmonė tarp savo klientų turi daug turinio kūrėjų.

„Sunkūs finansiniai nusikaltimai“

Tačiau yra ir tokių, kurie stengiasi išvengti mokesčių mokėjimo deklaruodami mažesnes pajamas arba visai jų nedeklaruodami.

Dažnas triukas – apsimesti, kad persikėlė į užsienį, pavyzdžiui Dubajų, kad išvengtų didelių mokesčių tėvynėje, o iš tikrųjų didžiąją laiko dalį praleidžia Vokietijoje.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė siekia užkardyti būtent tokius tyčinio mokesčių vengimo atvejus, o S. Thien teigė, kad jos tarnyba „iš tiesų taikosi į sunkius finansinius nusikaltimus, rimtuosius atvejus“.

Dar prieš pradedant tokią kampaniją, žemė jau buvo pradėjusi baudžiamąsias bylas prieš maždaug 200 Reine-Vestfalijoje įsikūrusių nuomonės formuotojų, kai kurie iš jų kaltinami nesumokėję milijonų eurų mokesčių.

Vokietijos mokesčių institucijos taip pat pradėjo tyrimus Hamburge ir Tiuringijos žemėje.

Tokie tyrimai yra komplikuoti, nes yra daugybė būdų užsidirbti pinigų internete: nuo atlygio už paspaudimus ir peržiūras iki prekės ženklų mokamų sumų už produktų rodymą.

Taip pat įprasta, kad nuomonės formuotojai už prekės ženklų reklamą gauna dovanų – nuo viešbučio kambarių rezervacijų iki skrydžių.

„Tikra katastrofa“

Tačiau visos šios pajamos gali būti apmokestinamos, įskaitant per pajamų, verslo ar pardavimo mokesčius, o kūrėjai turi susigaudyti sudėtingame biurokratiją mėgstančios Vokietijos taisyklių tinkle.

Alexas Schoenenas (Aleksas Šionenas), vadovaujantis agentūrai, remiančiai pradedančiuosius „TikTok“ kūrėjus, teigė, kad institucijos nededa pakankamai pastangų paaiškinti taisykles, kurios yra „pernelyg sudėtingos“.

„Tai, ką mačiau per pastaruosius trejus metus, yra tikra katastrofa“, – sakė jis AFP, teigdamas, kad, jo manymu, daugelis jaunų žmonių gavo blogus mokesčių konsultantų patarimus.

Dar prieš tyrimui Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje patekus į naujienų antraštes, vis labiau garsėjo diskusijos apie nuomonės formuotojų persekiojimą.

Anksčiau šiais metais vokiečių tinklalaidės „Das A&O vom Kaffequatsch“ epizode, kurį veda nuomonės formuotojos Anahita Rehbein ir Olivia von Platen, jos nutolo nuo įprastų motinystės ir gyvenimo būdo temų ir su dviem ekspertais aptarė mokesčių klausimus.

O. von Platen teigė, kad vienas mokesčių institucijos pareigūnas jai pasakė: „Nuomonės formuotojai yra nauji mokesčių inspekcijos taikiniai, nes juos lengviausia „sudoroti“.“

Valdžia teigia, kad jos tikslas yra tiesiog užtikrinti, kad žmonės sąžiningai mokėtų mokesčius.

„Labai svarbu, kad mūsų mokesčių sistema veiktų taip, kad valstybė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bendrajam gėriui“, – sakė S. Thien.