Pradėdama pilno masto invaziją į Ukrainą 2022 m. Rusija nutraukė dešimtmečius trukusį stabilumą Europoje. Nuo tada regione pradėta taip sparčiai stiprinti karinę galią, kaip niekada anksčiau po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tačiau jeigu ateityje kiltų karas, jo baigtis priklausytų ne vien nuo karių ir ginklų skaičiaus mūšio lauke.

Daug ką nulemtų didžiulės logistikos operacijos sėkmė. Tai numatyta „Operaciniame plane Vokietija“ – 1,2 tūkst. puslapių slaptame dokumente, kuris buvo parengtas už Juliuso Leberio kareivinių sienų.

Jame suplanuota kaip 800 000 vokiečių, amerikiečių ir kitų NATO valstybių karių būtų perkeliami į rytus prie fronto linijos. Jame nurodomi uostai, upės, geležinkeliai ir keliai, kuriais kareiviai keliautų, ir kaip jie būtų aprūpinami ir apsaugomi kelionės metu.

Timas Stuchtey, Brandenburgo visuomenės ir saugumo instituto vadovas, siūlo pažvelgti į žemėlapį. Jis teigia, kad Alpių kalnai yra natūralus barjeras, todėl karo su Rusija atveju, nesvarbu, kur jis kiltų, NATO kariams tektų judėti per Vokietiją.

Be to, šio dokumento autoriai kaip niekad aiškiai iki šiol kalba apie „visuotinę gynybą“. Ribos tarp civilinės ir karinės sferos susiliejimas primena apie Šaltojo Karo požiūrį. Tačiau toks požiūris atnaujintas pagal naujas grėsmes ir iššūkius, kokių anksčiau nebuvo – nusidėvėjusią Vokietijos infrastruktūrą, netinkamus įstatymus ir mažesnę kariuomenę.

Vokietijos atstovai yra sakę, kad Rusija gali būti pasiruošusi užpulti NATO 2029 metais. Tačiau pasikartojantys šnipinėjimo atvejai, diversijos ir oro erdvės pažeidimai, dėl kurių Vakarų žvalgyba kaltina Maskvą, rodo, kad Rusija gali rengtis pulti anksčiau.