VDR prezidentė Gaby Bornheim sakė, kad ten yra ir mažiausiai 50 laivų iš 10 Vokietijos bendrovių su maždaug 1 000 darbuotojų.
Nuo karo pradžios apie 20 komercinių laivų patyrė atakas, esama žuvusių ir sužeistų žmonių, sakė ji.
Hormūzo sąsiauris, gyvybiškai svarbus vandens kelias, kuriuo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos, yra praktiškai uždarytas.
„Prasidėjus karo veiksmams Irano pajėgos labai greitai tiesiogiai kontaktavo su laivais ir grasino juos padegti, jei jie bandys plaukti sąsiauriu“, – sakė ji.
Pasak jos, padėtis Raudonojoje jūroje, kuri prieš Irano karą buvo šiek tiek pagerėjusi, gali vėl pablogėti, nes gali atsinaujinti Jemeno hučių sukilėlių atakos.
VDR vykdomasis direktorius Martinas Krögeris atkreipė dėmesį ir į kitas pavojaus zonas – pietinėje ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Juodojoje jūroje ir Taivano sąsiauryje bei Pietų Kinijos jūroje.
Jis pažymėjo, kad net Baltijos jūroje kyla problemų komercinei laivybai, nes dėl pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) patiriamų trukdžių sutrinka navigacijos įrangos darbas. Nors M. Krögeris nenurodė, kas už tai atsakingas, dėl šių trukdžių dažniausiai kaltinama Rusija.
Jis teigė, kad Persijos įlankoje įstrigę laivai turi atsargų maždaug keturioms savaitėms ir kad galima pasipildyti atsargas iš sausumos. Įgulos negali palikti savo laivų, sakė jis.
(be temos)
(be temos)