„Suomijos atsparumas ir civilinė gynyba mums rodo, kaip ir mes galime dar veiksmingiau pasirengti grėsmėms“, – prieš savo dviejų dienų vizitą į Suomiją sakė J. Wadephulas.
„Gynybiniai pajėgumai nėra abstrakti sąvoka; jie yra būtina taikos ir saugumo sąlyga“, – teigė jis.
J. Wadephulas teigė, kad Suomija taiko visapusišką požiūrį į saugumą, kuriame savo vaidmenį atlieka visos gyventojų grupės.
„Mes, europiečiai, galime pasimokyti iš šios patirties, kad geriau apsisaugotume nuo diversijų, kibernetinių atakų ar dezinformacijos“, – tikino ministras.
J. Wadephulas Helsinkyje susitiks su savo kolege Suomijos vyriausybėje Elina Valtonen. Vokietijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad trečiadienį abu taip pat apsilankys pasienio patruliniame laive, o ketvirtadienį vyks prie Suomijos ir Rusijos sienos.
Nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Suomijos siena su Rusija, kurios ilgis siekia daugiau nei 1,3 tūkst. kilometrų, yra ypač griežtai saugoma. Kai 2023 m. balandį Suomija įstojo į NATO, ji tapo Aljanso nare su ilgiausia sausumos siena su Rusija.
2023 m. gruodį Suomija uždarė sausumos sienos su Rusija perėjimo punktus, apkaltindama Maskvą migrantų nukreipimu per sieną siekiant destabilizuoti šalį. Birželį Helsinkis nusprendė palikti perėjimo punktus uždarytus, teigdamas, kad „instrumentalizuotos migracijąos“ pavojus išlieka.
Uždarymas netaikomas oro ir jūrų sienoms. Suomija taip pat pranešė apie padažnėjusius incidentus, susijusius su Ukrainos dronais, kurie atsitiktinai sudužo jos teritorijoje. Vis dėlto Suomijos valdžios institucijos teigia, kad šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės šaliai nėra.
Naujausi komentarai