Šis vyras, įvardytas tik kaip Martinas D., buvo teisiamas Vokietijos teisme vakariniame Koblenco mieste, o posėdžiai iš dalies vyko už uždarų durų.
2024 metais prokurorai apkaltino Martiną D., kad jis „kelis kartus susisiekė su Kinijos vyriausybės agentūromis ir pasiūlė perduoti slaptą informaciją iš JAV kariuomenės Kinijos žvalgybos tarnybai“.
Pasak kaltinamojo akto, vyras dirbo rangovu JAV Gynybos departamente 2017–2023 metais, įskaitant JAV karinę bazę Vokietijoje nuo 2020-ųjų.
Jį 2024 metų lapkritį Frankfurte sulaikė Vokietijos policija ir nuo to laiko jis buvo suimtas.
Jungtinės Valstijos po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje įkūrė dešimtis bazių ir vis dar turi daugiau nei 35 tūkst. karių, dislokuotų šioje šalyje.
Bazėse, daugiausia esančiose buvusioje JAV karinės okupacijos zonoje vakarų ir pietų Vokietijoje, taip pat dirba apie 11 tūkst. civilių, teikiančių tokias paslaugas kaip logistika, maitinimas, sveikatos priežiūra ir saugumas.
Maskvai prieš ketverius metus pradėjus invaziją į Ukrainą, Vokietijoje padaugėjo įtariamų šnipinėjimo atvejų, siejamų su Rusija. Vokietijos valdžia kaltina Maskvą hibridiniu karu, bet ši tai neigia.
Tačiau taip pat buvo keletas šnipinėjimo atvejų, susijusių su Kinija, o Berlyno ryšiai su Pekinu patiria vis didesnį spaudimą.
Pats garsiausias pastarojo meto atvejis, susijęs su Kinija, yra buvusio Vokietijos kraštutinių dešiniųjų politiko Maximiliano Kraho padėjėjo įkalinimas ketveriems metams ir devyniems mėnesiams dėl šnipinėjimo.
Dresdeno teismas rugsėjį pripažino Jian Guo kaltu dėl veikimo Kinijos žvalgybos tarnybai, dirbant M. Krahui, antiimigracinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nariui.
(be temos)