Laiške V. Zelenskis kalba apie išaugusias Ukrainos karines galimybes, siūlo visų karo belaisvių mainus pagal formulę „visus į visus“ ir pabrėžia, kad Europos valstybės bei JAV galėtų tapti saugumo garantėmis. Kartu jis užsimena ir apie karo nuovargį bei didėjančias Rusijos patiriamas sąnaudas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V. Putinas bus informuotas apie laišką, tačiau pakartojo Maskvos poziciją, jog V. Zelenskis gali atvykti į Maskvą bet kuriuo metu. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai palankiai įvertino Ukrainos vadovo iniciatyvą.
Ar tokie signalai gali tapti realiu žingsniu link paliaubų? Ar karo šalys iš tiesų artėja prie derybų, ar tai tik informacinės ir diplomatinės kovos dalis? Ir kokiomis sąlygomis taika apskritai būtų įmanoma?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo buvęs užsienio reikalų ministras ir Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas (toliau – V. U.), atsargos pulkininkas, Baltijos pažangiųjų technologijų instituto vyriausiasis patarėjas Gintaras Bagdonas (toliau – G. B.), ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (toliau – L. L.) ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas (toliau – T. J.).
– Kur juda karas Ukrainoje?
– V. U.: Žavi ukrainiečių atsparumas, gebėjimas adaptuotis ir besitęsiantis ryžtas ginti savo tėvynę. Galbūt tai ne taip matyti iš antraščių, kurios kasdien pasirodo tiek Lietuvoje, tiek Vakarų žiniasklaidoje, bet apvažiavus Kijevą ir gretimus rajonus tai labai juntama.
Per šiuos ketverius metus finansinė sistema nebuvo sutrikusi. Žemės ūkis, geležinkeliai toliau funkcionuoja, generuoja pajamas ir net pelną. Užtikrinama, kad Odesos uostas, nors ir bombarduojamas, toliau eksportuotų grūdus į pietų šalis. Gynybos pramonė, be abejonės, padarė revoliucinių proveržių ir pažangą. Iš to galime pasimokyti ne tik mes, lietuviai, bet ir amerikiečiai bei europiečiai.
Svarbiausia, kad tęsiasi kultūrinis gyvenimas. Sunku patikėti, bet žaidžiau golfą gerai prižiūrimuose golfo laukuose. Tiesa, vietoj aštuoniolikos duobučių leido žaisti tik dvylikoje, nes paskutinės šešios yra greta karinio industrinio centro, kuris dažnai bombarduojamas.
Žavi ukrainiečių atsparumas, gebėjimas adaptuotis ir besitęsiantis ryžtas ginti savo tėvynę.
Gyvenimas verda ir tęsiasi. Žmonės į tai žiūri su viltimi. Aišku, yra žmonių, kurie jau pavargę ir tikrai nori matyti paliaubas bei sugrįžimą į normalų gyvenimą. Tačiau absoliuti dauguma sako labai paprastai: „Mes kovosime iki galo, o jūs, europiečiai, mokėsite iki galo, nes kitaip Rusijos grėsmė ateis į jūsų kiemą.“
Manau, kad prezidento V. Zelenskio atviras laiškas V. Putinui buvo labai gerai apgalvotas, kalibruotas ir subalansuotas. Jis, mano manymu, apima geriausius kognityvinio karo elementus, nes primena faktus, formuoja nuomonę ir baugina Rusijos visuomenę praradimais, kuriuos Rusija patyrė. Taip pat kalbama apie išaugusį Ukrainos gebėjimą smogti į Rusijos gilumą, o asmeniškai V. Putinui primenama, kad jis nėra amžinas ir permainos gali ateiti ir į Rusiją.
– Ar šiuo laišku norima išspręsti problemą, ar tik parodyti savo stiprybę?
– V. U.: Žinau, kad prezidentas V. Zelenskis ir dauguma ukrainiečių nori užbaigti karą derybomis ir jaučia, kad šiuo metu turi stipresnę poziciją negu Rusija. Be abejonės, komunikacija, nukreipta į kognityvinį lauką, daro įtaką ne tik tam, ką mano kita pusė, bet ir kaip ji tai supranta.
Tai taip pat nukreipta į vakariečius ir pačius ukrainiečius, kuriems rodoma, kad Ukraina pasiruošusi ne tik kariauti ir gintis, bet ir derėtis. Dabartinėmis sąlygomis, kai Ukraina yra praradusi apie 20 procentų teritorijų, V. Zelenskiui pripažinti, kad jis pasiruošęs derėtis ir kad karas turi būti sustabdytas ties dabartine fronto linija, yra stipri žinia. Ji formuoja nuomonę šalies viduje apie pasiruošimą kompromisams, kad ir kokie skausmingi bei politiškai nepatogūs jie būtų. Jie neišvengiamai kainuos.
Ukrainoje visi pritaria karo veiksmų užbaigimui ir norėtų susigrąžinti Donbasą bei Krymą jau šiandien arba rytoj.
– Kaip reikėtų interpretuoti šio laiško pasirodymą būtent dabar?
– G. B.: Labai svarbu suprasti, kad vyksta kognityvinis karas. Tai taip pat yra karo erdvė. Vakarų visuomenėje akivaizdu, kad Ukrainos pusė laimi.
Panašu, kad dabar vyksta persilaužimas, įvertinus jau turimas pačios Ukrainos vystomas vidutinio ir tolimojo nuotolio ugnies priemones bei tai, kaip asimetriniais būdais kariauja Ukraina. Šis lūžis vyksta Rusijos nenaudai, nes fronto linija nejuda. Rusijai tai reiškia didžiulius nuostolius, o perspektyvos laimėti, kaip V. Zelenskis rašo savo laiške, tampa vis menkesnės.
Laiškas neša aiškią žinią, kad Ukraina stovėjo, stovės ir apgins savo nepriklausomybę, o rusams nėra jokių šansų. Kremlius negalėjo apsimesti, kad to neišgirdo, ir Dmitrijus Peskovas pripažino šį laišką.
– Ar V. Putinas Ukrainos prezidento laišką yra linkęs atmesti?
– L. L.: Galima daryti prielaidą, kad, V. Zelenskio supratimu, amerikiečiai sutiko su tuo, jog Rusijai turi atitekti visas Donbasas ir tai būtų sąlyga kažkokiam taikos susitarimui. Tačiau vėliau tam tikros Donaldo Trumpo replikos ir komentarai parodė, kad tokio susitarimo nėra. Tada prasidėjo tam tikri virkavimai, esą dėl to buvo susitarta Aliaskoje, o dabar niekas nieko nepaiso.
Buriame iš tirščių ir gaudome tam tikras nuogirdas, bet ką daryti – kitos situacijos nėra. V. Zelenskio atveju, kai siūlai kalbėtis, galima pagalvoti, kad tai silpnumo parodymas, bet šiuo atveju matyčiau stipriąsias puses – jis kontroliuoja situaciją.
Jo žinutę galima perskaityti dvejopai: arba kalbėkimės, arba mes toliau kovosime, nes turime tam priemonių. Be to, kai rašai atvirą laišką, tikiesi, kad visi jį skaitys, todėl ta žinia skirta ne tik tam, kam tiesiogiai rašai. V. Zelenskis parodė, kad yra pasiruošęs diplomatijai, kalbėjimuisi, bet kartu pasiruošęs ir toliau kovoti, juo labiau kad turi su kuo.
– Ką V. Zelenskis šiuo laišku nori pakeisti?
– T. J.: Turbūt yra nemažai lūkesčio, kad laiškas pasieks ir tą auditorijos dalį, kuri yra Rusijoje, ypač šalia V. Putino. Tos užuominos, kad rusams nebepatinka tai, ką jie mato, tie apšaudymai ir kad pasipriešinimas V. Putinui gali kilti net iš vidaus, taip pat priminimas apie nepavykusį perversmą, yra ženklai, jog tokie dalykai gali pasikartoti.
Sakyčiau, tai yra spaudimas V. Putino aplinkai – tiems, kurie adekvačiau mato, kas vyksta fronte, ir gali įvertinti situaciją bei priimti įspėjimus, ateinančius iš Ukrainos. Taip pat siunčiama žinia, kad langas deryboms nėra labai ilgas.
Anksčiau V. Zelenskis kalbėjo, kad iki šių metų pabaigos, jei rusai nori, jie iš tikrųjų gali pradėti rimtai derėtis. Manau, tai rodo didėjantį ukrainiečių pasitikėjimą savimi. Jie pakankamai efektyviai stabdo bet kokį rusų puolimą fronte, kai kur net atsikovoja po kelis kvadratinius kilometrus teritorijos, ir kartu plečia savo apšaudymų geografiją. Tą jie gali daryti vis geriau.
Tuo metu, kai Rusijos ištekliai gali po truputį mažėti, ukrainiečių galimybės pasiekti vis tolimesnius Rusijos objektus, matyt, tik augs. Greičiausiai ukrainiečių žvalgyba turi gana aiškių duomenų, kad Rusijos ekonomika nuo kitų metų tokiais tempais nebegalės tempti karo.
Manau, kad būtent tai yra pagrindinė žinia: jei rusai nori derėtis, dabar yra tos lygiavertės pozicijos. Kitais metais ukrainiečiai gali nebenorėti derėtis.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše: