V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija 2022-aisiais pradėta savo invazija į Ukrainą „vėl stumia pasaulį prie žmogaus sukeltos katastrofos slenksčio“.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos dronai reguliariai skraido virš Černobylio, o pernai vienas jų pataikė į sprogusio reaktoriaus apsauginį gaubtą.
„Pasaulis neturi leisti šiam branduoliniam terorizmui tęstis, o geriausias būdas tai padaryti – priversti Rusiją nutraukti savo neapgalvotus išpuolius“, – pridūrė V. Zelenskis.
1986 metų balandžio 26 dieną dėl žmogiškosios klaidos per saugumo bandymą įvyko sprogimas Ukrainos šiaurėje esančios Černobylio atominės elektrinės ketvirtajame reaktoriuje. Ukraina tuo metu priklausė Sovietų Sąjungai.
Susidaręs radioaktyvus debesis smarkiai užteršė Ukrainą, Baltarusiją ir Rusiją, o vėliau pasklido po Europą.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje yra didžiausia civilinė branduolinė katastrofa istorijoje, pakeitusi pasaulio požiūrį į branduolinę energetiką.
Manoma, kad dėl radiacijos poveikio žuvo tūkstančiai žmonių, nors vertinimai skiriasi. Maždaug 600 tūkst. žmonių, dalyvavusių avarijos padarinių likvidavimo darbuose ir vadinamų „likvidatoriais“, patyrė didelę radiacijos dozę.
2005 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje nurodyta, kad trijose labiausiai nukentėjusiose šalyse patvirtintų ir prognozuojamų mirčių skaičius siekia 4 tūkstančius. Organizacijos „Greenpeace“ 2006 metų vertinimu, ši katastrofa nulėmė beveik 100 tūkst. mirčių.
Metinis renginys
Anksti sekmadienį į centrinę Slavutyčiaus, esančio netoli Černobylio, aikštę plūdo žmonės. Jie dėliojo žvakes ant didelio radiacijos pavojaus simbolio – taip prasidėjo minėjimas, skirtas Černobylio katastrofos aukoms ir tiems, kas rizikavo gyvybe dėl mirtinos radiacijos, siekdami suvaldyti avarijos padarinius.
Aikštėje susirinko įvairaus amžiaus žmonės; kai kurie atvyko šeimomis, nešini pavasarinėmis tulpėmis ir narcizais. Jie išsirikiavo plačioje aikštėje, apsuptoje sovietmečio daugiabučių, kur šalia stendų, skirtų kare žuvusiems vietos gyventojams pagerbti, stovi memorialas.
Gyventojai į minėjimą renkasi kasmet, nepaisydami karo meto komendanto valandos ir oficialių įspėjimų dėl didelių susibūrimų Rusijos karo prieš Ukrainą metu.
1986-ųjų balandžio 26-osios katastrofa atskleidė prastus saugos standartus ir slaptumą tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Sovietų pareigūnai apie sprogimą nepranešė dvi dienas, kol vėjas nenunešė radioaktyvaus debesies per Europą ir kol Švedijos ekspertai neišreiškė viešo susirūpinimo.
Apie 600 tūkst. Černobylio „likvidatorių“ buvo išsiųsti kovoti su gaisru atominėje elektrinėje ir valyti didžiausią taršą. Trisdešimt darbuotojų per kelis mėnesius mirė nuo sprogimo arba ūmios spindulinės ligos. Avarija nulėmė pavojingą radiacijos lygį milijonams regiono gyventojų ir privertė vykdyti plataus masto nuolatinę šimtų Ukrainos ir Baltarusijos miestų bei kaimų evakuaciją.
Slavutyčius, esantis maždaug už 50 kilometrų (32 mylių) nuo buvusios elektrinės, atsirado būtent šiuo laikotarpiu. Nors dauguma evakuotųjų buvo perkelti į netolimus Kyjivo srities rajonus, 1986 metų pabaigoje sovietai pradėjo statyti miestą, kuriame turėjo apsigyventi Černobylio AE darbuotojai ir jų šeimos. Pirmieji gyventojai čia atsikraustė apie 1988 metus.
Rusijai 2022-aisiais pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, miestas išgyveno trumpą Rusijos okupaciją pirmosiomis karo dienomis, kai Maskva nesėkmingai bandė užimti Kyjivą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)