Zelenskis palankiai įvertino JAV požiūrio pokyčius derybose Pereiti į pagrindinį turinį

Zelenskis palankiai įvertino JAV požiūrio pokyčius derybose

2026-11-11 13:48
BNS inf.

Rusija ir Ukraina trečiadienį Abu Dabyje antrą dieną tęsė derybas, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos ir kuriomis siekiama pažangos nutraukiant didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Zelenskis palankiai įvertino JAV požiūrio pokyčius derybose</span>
Zelenskis palankiai įvertino JAV požiūrio pokyčius derybose / Ukrainos prezidentūros nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas palankiai vertina šias pirmąsias trišales derybas nuo vasario, kai diskusijos baigėsi aklaviete, o Vašingtonas nukreipė dėmesį į savo karą su Iranu.

Jis palankiai įvertino JAV tarpininkų, kuriems vadovauja prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir pasiuntinys, verslininkas Steve'as Witkoffas, požiūrio pasikeitimą, nors šių pokyčių kol kas plačiau nekomentavo.

Tačiau Ukrainos lyderis pabrėžė būtinybę užtikrinti saugumo garantijas jo šaliai, o Europa su nerimu stebi padėtį, Vašingtonui pareiškus, kad per derybas bus aptariama ir nauja žemyno saugumo sistema.

Pasak šaltinių, trišalės derybos jau baigėsi, jos truko apie dvi valandas.

Pasibaigus trečiadienio deryboms, „surengsime atskirą susitikimą su partneriais iš Europos“, platformoje „Telegram“ kiek anksčiau pranešė vyriausiasis Kyjivo derybininkas Rustemas Umerovas.

Šaltinis Ukrainos delegacijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad prie šio susitikimo prisijungs ir JAV pasiuntiniai.

„Sumažino atotrūkį“

J. Kushneris antradienį delegatams pareiškė, kad JAV „sumažino atotrūkį“ tarp kariaujančių šalių, nors detalių nepateikė, ir išreiškė viltį artėti prie konflikto sprendimo.

Antradienį Kopenhagoje kalbėjęs V. Zelenskis sakė, kad jo komanda pranešė, jog tarp aptartų temų buvo humanitariniai klausimai ir saugumo garantijos.

Pasak jo, pirmoji derybų diena buvo „konstruktyvi ir gana turininga“.

Paklaustas apie J. Kushnerio ir S. Witkoffo taikos derybų požiūrio pasikeitimus, V. Zelenskis sakė: „Matau pokyčių. Labai džiaugiuosi tuo, ką girdžiu.“

Ukrainos prezidentas nurodė, kad derybininkai dirba prie „didelio masto apsikeitimo belaisviais“, ir pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo.

Tačiau deryboms tęsiantis, nesiliovė ir kovos: Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis trečiadienį pranešė, kad Rusija naktį smogė „šešioms stambioms elektros pastotėms“ keturiuose regionuose.

Rusijos Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka platformoje „Telegram“ parašė, kad Ukrainos dronų smūgių banga sukėlė gaisrą Ust Lugoje – svarbiame naftos eksporto uoste prie Baltijos jūros.

„Nauja“ saugumo sistema

Europą sukrėtė D. Trumpo užuominos apie galimą susitarimą su Rusija perrašyti Europos pokario saugumo tvarką, taip pat būgštaujant, kad Vašingtonas privers Kyjivą nuolaidžiauti.

J. Kushneris antradienį pareiškė, kad JAV tikisi „sukurti naują Ukrainos, Rusijos ir Europos saugumo sistemą“, kuri užtikrins „dešimtmečius, jei ne šimtmečius taikos“.

Ukraina tvirtina, kad Rusija privalo nutraukti karo veiksmus, kad būtų galima svarstyti bet kokią būsimą Europos saugumo tvarką.

Kyjivas įspėjo dėl „Jaltos 2.0“, turėdamas omenyje Vakarų šalių lyderių Europos padalijimą su Sovietų Sąjunga po Antrojo pasaulinio karo, o Europos Sąjunga (ES) pabrėžė, kad saugumo susitarimai gali būti svarstomi tik po paliaubų.

Tačiau Maskva, likus kelioms savaitėms iki savo invazijos į Ukrainą, pateikė Vakarų šalims ultimatumą atitraukti karius iš Rytų Europos.

O V. Putinas ne kartą atmetė platesnius siūlymus nutraukti ugnį ir pažadėjo, kad jo pajėgos tęs puolimą Ukrainoje.

Maskva reikalauja peržiūrėti saugumą

Rusijos delegacijos šaltinis teigė, kad karo sureguliavimas tėra „tik vienas iš šios savaitės derybų darbotvarkės punktų“, o pagrindinis Maskvos tikslas – peržiūrėti saugumą visame žemyne.

Bendrame pareiškime europiečiai, Ukraina, JAV ir NATO patvirtino savo „bendrą įsipareigojimą kurti tvirtą pokario Europos saugumo architektūrą“.

Kyjivas taip pat reikalauja paramos savo kariuomenei po karo.

Vienas aukšto rango Ukrainos šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad Ukraina nori bent 10 metų finansinės paramos, skirtos išlaikyti 800 tūkst. karių armiją, galinčią atremti bet kokią būsimą Rusijos ataką.

D. Trumpas prieš derybas užsiminė, kad Kyjivui gali tekti atsisakyti žemių, pareikšdamas: „Jų forma galiausiai šiek tiek pasikeis.“

Rusijos kariai pamažu stumiasi į vakarus, tačiau jiems nepavyko užimti viso trokštamo Donecko regiono, o Maskva reikalauja, kad Kyjivas atiduotų jo kontroliuojamas šios kovų draskomos teritorijos dalis.

Daugiau naujienų