Ukraina išgyvena vieną sunkiausių akimirkų savo istorijoje, socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi į ukrainiečius sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad siūlys alternatyvas JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) remiamam 28 punktų planui.
Kyjivą ir jo Europos sąjungininkus pribloškė šis pasiūlymas, kuris iš esmės priverstų Ukrainą kapituliuoti, atsisakius teritorijų, sumažinus kariuomenę ir įsipareigojus niekada neprisijungti prie NATO bei surengus pirmalaikius rinkimus.
Tuo metu Rusija ne tik įgytų teritorijos, bet ir būtų reintegruota į pasaulio ekonomiką bei vėl prisijungtų prie Didžiojo aštuoneto (G-8), teigiama plano projekte, kurį matė naujienų agentūra AFP.
Maskvoje Kremlius buvo optimistiškai nusiteikęs, ragindamas V. Zelenskį derėtis antraip jam esą gresia prarasti daugiau teritorijų.
„Pateiksiu argumentų, įtikinėsiu, siūlysiu alternatyvas“, – sakė V. Zelenskis.
Prisimindamas, kaip koordinavo Kyjivo atsaką į Rusijos invaziją 2022 metų vasarį, jis sakė: „Mes neišdavėme Ukrainos tada, to nedarysime ir dabar.“
Jis taip pat penktadienį telefonu pasikalbėjo su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), pranešė šaltinis iš Ukrainos prezidentūros, tačiau nepateikė jokių detalių dėl to, apie ką buvo diskutuojama.
„Ukraina visada gerbė ir toliau gerbia JAV prezidento Donaldo Trumpo norą nutraukti kraujo praliejimą“, – socialiniuose tinkluose po beveik valandą trukusio pokalbio telefonu su J. D. Vance'u ir JAV kariuomenės sekretoriumi Danieliu Driscollu (Danieliu Driskolu) sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis tikisi „artimiausiomis dienomis“ pasikalbėti su D. Trumpu, ketvirtadienį pranešė jo biuras.
Jis taip pat surengė skubų pokalbį su Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Ukrainos lyderiais, nuo proceso nušalintai Europai skubant reaguoti.
„Vienas sunkiausių momentų istorijoje“
JAV plane siūloma, kad kad „Krymas, Luhansko ir Donecko sritys būtų pripažinti de facto Rusijos teritorijomis“, taip pat reikalaujama, kad Kyjivas pasitrauktų iš tų Donecko srities dalių, kurias vis dar kontroliuoja.
Chersono ir Zaporižios srityse padėtis būtų įšaldyta palei kontaktinę liniją.
Kyjivas taip pat apribotų savo kariuomenės dydį iki 600 tūkst. karių, atmestų galimybę kada nors prisijungti prie NATO ir nedislokuotų NATO karių savo teritorijoje.
Mainais jis gautų neįvardytas „patikimas saugumo garantijas“ ir rekonstrukcijos fondą, panaudojant dalį Rusijos įšaldyto turto.
V. Zelenskis neslepia, kad Ukraina dėl šių pasiūlymų atsidūrė labai sudėtingoje padėtyje.
„Dabar yra vienas sunkiausių momentų istorijoje“, – savo kreipimesi sakė juodai vilkintis V. Zelenskis.
„Ukraina dabar gali susidurti su labai sunkiu pasirinkimu: arba prarasti savo orumą, arba rizikuoti prarasti svarbų partnerį“, – sakė jis, perspėdamas, kad ryšiai su Vašingtonu gali visiškai nutrūkti.
D. Trumpo administracija atmetė kaltinimus, kad taikos planą parengė kartu su Maskva, o ši savo ruožtu teigė oficialiai negavusi įstatymo projekto.
Baltieji rūmai tvirtino, kad tai geras planas tiek Rusijai, tiek Ukrainai.
V. Zelenskis taip pat siekė sutelkti savo pagrindinių Europos sąjungininkų paramą.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) patikino ukrainiečių lyderį, kad toliau teiks „tvirtą ir visapusišką paramą Ukrainai kelyje į ilgalaikę ir teisingą taiką“.
Jungtinėms Valstijoms nuo taikos plano nušalinus Europą, daugelis ES gyventojų nerimavo, kad karas gali būti užbaigtas Maskvai palankiomis sąlygomis.
F. Merzas pažymėjo, kad Kyjivo kariuomenė „turi išlikti pajėgi apsiginti“.
Berlynas sakė, kad dabartinė fronto linija, „turi būti derybų pradžios taškas“ – priešingai nei JAV planas, pagal kurį didžiulės teritorijos būtų nedelsiant perleistos Maskvai.
„Derėtis dabar“
Regis, Kremlius daro viską, kas įmanoma, kad išplėštų pergalę ir pasiektų susitarimą diplomatiniais būdais arba mūšio lauke.
Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.sakė, kad V. Zelenskis turi „derėtis dabar“, antraip Ukraina esą gali prarasti dar daugiau teritorijų.
„Sprendimų laisvės erdvė jam mažėja, nes Rusijos kariuomenės puolamųjų veiksmų metu prarandamos teritorijos“, – pridūrė jis.
Maskva nuo pat invazijos pradžios ragina nušalinti V. Zelenskį. JAV plane numatyta, kad Ukraina surengs rinkimus per 100 dienų.
Oficialus terminas, iki kurio Ukraina turi atsakyti į planą, kol kas nepaskelbtas, tačiau V. Zelenskis teigė, kad artimiausiomis dienomis tikisi pasikalbėti su D. Trumpu.
Kyjive žmonės buvo susiskaldę dėl to, ar Ukraina turėtų pritarti pasiūlymui ir derėtis dėl geresnės pozicijos, ar visiškai jį atmesti kaip raginimą kapituliuoti.
41-erių siuvėja Janina teigė, kad pasiūlymas niekur nenuves ir karas tęsis.
„Nei mes, nei Rusija nedarysime nuolaidų“, – sakė ji.
Daugelis Ukrainos politikų neslėpė savo pykčio dėl šio plano.
„Mums jau tapo būti normalu būti nuolat priblokštiems“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas parlamentaras.
