V. Zelenskis sekmadienį užsiminė, kad Rusijoje įvesti interneto apribojimai gali būti skirti ne vyriausybės kritikai slopinti, o užkirsti kelią vidiniams neramumams prieš galimą mobilizaciją.
Jo manymu, tokios priemonės galėtų būti susijusios su pasirengimu didelio masto kariniams scenarijams, nukreiptiems prieš Ukrainą ar Baltijos šalis. V. Zelenskis taip pat kėlė klausimus, kaip NATO reaguotų hipotetinio smūgio regione atveju.
„Manau, kad galbūt ne visos šalys norėtų remti (Baltijos šalis), bet, mano nuomone, NATO neturi pasirinkimo – priešingu atveju NATO nebeegzistuotų. Jie turi veikti ir reaguoti į tai, ką potencialiai galėtų padaryti (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas“, – pareiškė Ukrainos lyderis.
Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas pažymėjo, kad tokie pareiškimai atkartoja pavojingus naratyvus ir gali būti naudingi Rusijai.
„Jis iš esmės grūmoja pirštu Europai, užsimindamas, kad jei mes atsidursime silpnesnėje pozicijoje arba pralaimėsime, tada jūs, ypač Baltijos šalys, būsite kitos“, – teigė M. Mihkelsonas ir taip pat nurodė, kad tokia formuluotė kenkia pasitikėjimui kolektyvinės gynybos koncepcija.
Tuo metu partijos EKRE lyderis Martinas Helme pabrėžė, kad tokia retorika tik didina spaudimą ir baimę regione.
„Nuolatinis streso ir baimės kėlimas žmonėms nebepadeda užtikrinti, kad visi veiktų ryžtingiau, siekdami užkirsti kelią karinėms grėsmėms ar pagerinti planavimą, – tai virto retoriniais išpuoliais“, – tikino M. Helme.
Pasak kelių šaltinių, Rusija gali kurti informacinį ir politinį pagrindą galimiems hibridiniams veiksmams prieš Estiją, propagandos tikslais naudodama naratyvą apie vadinamąją Narvos liaudies respubliką.
Tuo pačiu Estijos gynybos ministerija vertina diskusijas apie galimą grėsmę Narvai kaip sąmoningą Maskvos provokaciją ir laiko jas paprastu ir nebrangiu būdu didinti įtampą ir visuomenės susiskaldymą.