Užmiestyje

Žiemos sodas – nuo prieskonių iki mimozos

Kai lauke – tik pilkas šiurpas ir nespėjanti išaušti diena, „žalios nuotaikos“ Kretingos žiemos sode - į valias. Čia surinkta 450 rūšių augalų ir, kaip tikrame rojuje, juos globoja... Ieva.

Šešiolikos metrų aukščio stiklo statiniui ką tik suremontuotas stogas, atgaivintos šalia veikiančios kavinės sienos. Sodo darbuotojoms nelengvas darbymetis – visą augmeniją nuvalyti nuo šiek tiek pasklidusių remonto dulkių.

- Ir be remonto gana dažnai valome. Kiekvieną lapą ir lapelį tenka nušluostyti ne tik iš viršaus, bet ir iš apačios. Lapų apačioje kaip tik ir apsigyvena įvairūs augalų kenkėjai. Vasario mėnesį prasidės didysis mūsų darbymetis – augalų genėjimas. Tada sodo lapija praretėja, prašviesėja, gėlės, medžiai, krūmai pasirengia pasitikti pavasario saulę, leisti ir skleisti naujus ūglius, krauti naujus žiedus. Nors be žydinčių augalų sodas niekada nebūna. Kovo mėnesį – kitas darbymetis: persodiname gėles, atnaujiname dirvožemį „nepajudinamiems“ medžiams, krūmams,- pasakoja augalų vyr. specialistė Ieva Narkienė.

Pradėjus kalbą apie įdomesnius augalus, galima nepajusti, kad jau ir vakaras atėjo... Vienoje sodo pusėje parodys retą prieskonį kardamoną – dieviškas jo kvapas! Kitoje pusėje kukliai kamputyje stovi mimoza – jautrumo simbolis. Smulkiai karpyti lapai - iš tiesų neteko liesti švelnesnių. Šakų viršūnėse krauna žiedelius, panašius į baltojo dobilo. Mimoza – labai gyvas augalas, nakčiai užmingantis, rytą nubundantis. Artėjant vakarui, žemyn tarsi nuvytę nusvyra visi lapai, šakelės, o rytą vėl atsitiesia. Lankydamiesi sode, gal nė nenumanysite, kad jums už nugaros žaliuoja lauras, kurio žalių lapų vainikas nuo seniausiųjų laikų yra šlovės ir didybės simbolis, o džiovintų jo lapų yra kiekvienoje virtuvėje – į sriubas, padažus ir marinatus dėti. Saulės pusėje – nemažas kaktusų būrelis. Yra ir aukštaūgių, ir plačialapių. Tai opuncija – Meksikos augalas. Keroja, plačius, riebius „lapus“ atstatęs – esąs ne tik valgomas, bet ir nacionalinė degtinė „tekila“ iš jos gaminama.

Iš Kinijos atvežtos žaliuoja aspidistros – platūs ant standaus koto lapai užskleidę visą pievelę. Ir niekada jokio žiedo niekas nematė. Bet augmenijos paslapčių žinovė Ieva praskleidusi lapus parodo, kad rudas simetriškų žiedlapių į sagę panašus žiedelis „sėdi“ tiesiog ant žemės. Tėvynėje Kinijoje šie augalai esantys gyvačių buveinės. Kad šiuo metu geltonuoja karpyti figos lapai, nieko nuostabaus. Tai vienintelis augalas žiemos sode, kuris numeta lapus ir vėl krauna pumpurus. Pats aukščiausias augalas – australiška araukarija, šiek tiek primenanti mūsų eglę, bet plono kamieno, retų švelnių šakų. Iki 16 metrų aukštyje esančių stiklo lubų liko gal sprindis. Dėmesio skirti reikėtų ir bananams, sėkmingai žydintiems ir vaisius nokinantiems. Yra keisčiausių pavadinimų augalų, pavyzdžiui, monsteros, kurios duoda vaisių, bet nokina juos ištisus aštuonis mėnesius. Kadangi čia – tremtis. Šiltoje, saulėtoje tėvynėje duotų gal porą derlių per metus. Yra ir pažįstamų žiedų – pelargonijos, „lenkų ašaros“– fuksijos...

1991 metais jau įrengtą Žiemos sodą perėmė Kretingos muziejus, kuris dabar ir yra buvusio puikaus Kretingos dvaro „valdytojas“. Muziejui vadovauja veikli ir idėjų kupina direktorė Vida Kanapkienė.