Trečiadienį D. Trumpas paskelbė didžiules naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Lukoil“ ir „Rosneft“. Tai pirmosios JAV sankcijos po to, kai D. Trumpas antrą kartą tapo prezidentu.

Nors naujų apribojimų detalės vis dar derinamos, tačiau teoriškai jos gali priversti abi Rusijos bendroves parduoti savo turtą ir nutraukti likusį naftos tiekimą vamzdynais į Europą.

Kimberly Donovan, sankcijų ekspertė iš analitinio centro „The Atlantic Council“, pabrėžia, kad tai svarbus žingsnis, kuris privers energetikos produktus iš Rusijos vis dar importuojančias Europos valstybes iš naujo apsvarstyti egzistuojančius sandorius iki 2025 m. lapkričio 21 d., kuomet įsigalios sankcijos.

Prieš mėnesį D. Trumpas kritikavo Europą, sakydamas, kad toliau pirkti energetikos produktus iš Rusijos yra nepateisinama, nes Rusija iš to gauna ketvirtadalį pajamų savo karui prieš Ukrainą finansuoti. Tuomet JAV prezidentas iškėlė ultimatumą, kad NATO šalys Europoje turi nebepirkti rusiškos naftos, o JAV įves sankcijas Rusijai. Dabar jis savo pažadą ištęsėjo.

Pasak „Politiko“, naujosios Vakarų sankcijos bus skausmingos Rusijos ekonomikai, bet turbūt neprivers Kremliaus užbaigti karą prieš Ukrainą. Apribojimai taikomi Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, eksportuojančioms apie du trečdalius iš 4,4 mln. barelių rusiškos naftos kasdien.

Blokuojant atsiskaitymą doleriais, sankcijos gali paveikti pusę šio eksportuojamo kiekio. Sankcijos gali ypač smogti „Lukoil“, kuri gali būti priversta parduoti savo turimą dalį užsienio projektuose, pavyzdžiui, Egipte ir Irake. Tačiau dauguma naftos importuotojų Kinijoje ir Indijoje, manoma, ir toliau pirks rusišką naftą radę būdų, kaip apeiti apribojimus.

„Tai apsunkins eksportą ir prekybą. Tačiau šios bendrovės (...) jau turi parengusios alternatyvias darbo schemas, todėl žala joms bus ribota“, – sako Vladimiras Milovas, buvęs Rusijos energetikos viceministras, kuris vėliau tapo V. Putino kritiku.

Ketvirtadienį V. Putinas ir pats pripažino, kad naujosios sankcijos yra rimtos, bet jas kritikavo kaip neva nedraugišką veiksmą, kuris nesustiprins Rusijos ir JAV santykių.

Sankcijų poveikis bus akivaizdus Europoje

Tačiau sankcijų poveikis turės kur kas akivaizdesnį poveikį Europoje.

Nuo pat Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Europos Sąjungai (ES) sunkiai sekėsi nutraukti savo energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Briuselis uždraudė importuoti rusišką naftą, degalus ir anglį laivais. Rusijos tiekiamų dujų dalis ES rinkoje smuko nuo 45 iki 13 proc. „Rosneft“, kadaise kontroliavusi naftos perdirbimo gamyklas ir naftos tiekimą į Vokietiją, iš esmės buvo išstumta iš Europos, o Berlynas perėmė jos filialo kontrolę 2022 m. Ketvirtadienį ES jai taip pat sugriežtino sankcijas.

Tačiau, anot „Politico“, „Lukoil“ padėtis kitokia. Tai didžiausia privati Rusijos naftos įmonė, kuriai priklauso šimtai degalinių Europos Sąjungoje, įskaitant apie 200 Belgijoje. Jai taip pat priklauso naftos perdirbimo gamyklos Rumunijoje ir Bulgarijoje bei 45 proc. perdirbimo gamyklos akcijų Nyderlanduose.

„Lukoil“ taip pat tiekia naftą Vengrijai ir Slovakijai, kur rusiška nafta sudaro 86–100 proc. viso naftos importo. Pasinaudodamos sankcijų išimtimi, abi valstybės priešinosi rusiškų energetikos išteklių atsisakymui nepaisant didelio ES spaudimo. Kol kas Briuseliui nepavyko imtis veiksmų prieš „Lukoil“, nors ji ir siejama su sankcijų apėjimu ES.

Į „Politico“ prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė nei „Rosneft“, nei „Lukoil“ atstovai.

Padėtis gali pasikeisti

Anot „Politico“, dabar padėtis gali pasikeisti. JAV iždo departamentas paskelbė, kad jis gali sankcijas pritaikyti bet kam, kas bendradarbiaus su Rusijos įmonėmis.

Sankcijų ekspertė K. Donovan teigia, kad tai reikštų, jog nei vienas bankas neaptarnaus įmonių mokėjimų Europoje. Tai būtų signalas Europos bankams ir bendrovėms, kad jos negali bendradarbiauti su šiomis Rusijos naftos gigantėmis, nes joms irgi grės sankcijos.

Ketvirtadienį Europos Komisija paskelbė taip pat svarstanti uždrausti sandorius su „Lukoil“.

Vengrija ir Slovakija ypač nerimauja, kad naujieji apribojimai gali reikšti visišką rusiškos naftos tiekimo sustabdymą. Vienas Slovakijos pareigūnas anonimiškai pripažino, kad jeigu sankcijų bus laikomasi, tai sustos rusiškos naftos importas, todėl valdžia veikiausiai sieks su Vašingtonu susitarti dėl išimties. Vengrijos užsienio reikalų ministerija į prašymą pakomentuoti padėtį neatsakė.

Naujausių sankcijų įtaka jau ryškėja. Ketvirtadienį dėl JAV ir Jungtinės Karalystės įvestų apribojimų Suomijos energetikos bendrovė „Neste“ laikinai sustabdė kuro tiekimą „Lukoil“ patronuojamajai įmonei „Teboil“.

Europos šalys dabar siekia, kad „Lukoil“ parduotų turimus aktyvus. Rumunijos, Bulgarijos ir Nyderlandų atstovai sako, kad „Lukoil“ arba turės parduoti savo akcijų dalį naftos perdirbimo gamyklose iki lapkričio 21 d., arba jos nutrauks veiklą. Vieno jų teigimu, šių aktyvų pardavimo padariniai Rusijos bendrovei būtų katastrofiški.