ŽMOGAUS TEISIŲ GYNĖJAMS VIETOJ PAGARBOS ŽENKLŲ – NAUJA BAUSMĖ

Baltarusį Alesį Bialiackį, kuriam kitą savaitę Osle turi būti įteikta Nobelio taikos premija, Aliaksandro Lukašenkos režimas nusprendė apdovanoti savaip. Jam, kaip vienam iš žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ įkūrėjų, pateikti kaltinimai kontrabanda. Už tai gresia iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaltina kontrabanda

60 metų A. Bialiackis, jo pavaduotojas Valiancinas Stefanovičius ir aktyvistas Uladzimiras Labkovičius kalinami nuo 2021-ųjų liepos. Iš pradžių jiems buvo prikišamas mokesčių vengimas, tačiau, kai ėmė atrodyti, kad byla byra, jie apkaltinti neva kontrabanda įvežę į Baltarusiją didelę grynųjų pinigų sumą, tariamai skirtą opozicijos grupėms finansuoti.

Žmogaus teisių aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją mažiausiai 201 tūkst. eurų ir 54 tūkst. JAV dolerių.

Kaip praneša „Viasna“, baudžiamoji byla jau perduota teismui, tačiau teismo proceso pradžios data dar nenustatyta. Prokuratūros teigimu, žmogaus teisių aktyvistai kaltinami kontrabanda įvežę į Baltarusiją mažiausiai 201 tūkst. eurų ir 54 tūkst. JAV dolerių (apie 52 tūkst. eurų).

Be to, jie kaltinami veikų, kuriomis šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, finansavimu – t. y. tuo, kad mokėjo advokatams, gynusiems represuotus protestuotojus, sumokėjo pastariesiems skirtas baudas ir su jų buvimu kalėjime susijusias išlaidas.

Nuosekli veikla

1996 m. A. Bialiackio įkurta organizacija „Viasna“ – plačiausiai žinoma Baltarusijos žmogaus teisių gynimo grupė.

Prieš represijas diplomuotas rusų ir baltarusių kalbų ir literatūros mokytojas, Baltarusijos mokslo akademijos literatūros instituto aspirantas, buvęs M. Bogdanovičiaus  literatūros muziejaus Minske direktorius, publicistas kovoja jau ketvirtį amžiaus.

Mintis įkurti organizaciją „Vesna“ jam kilo, kai 1996 m. šalyje buvo žiauriai numalšinti taikūs protestai. Ši organizacija buvo logiška A. Bialiackio veikos išdava. Dar 1988 m. jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą mitinge protėvių atminimo dieną „Dzyady“. 1988 m. A. Bialiackis buvo vienas iš Baltarusijos liaudies fronto įkūrėjų.

1991–1996 m. A. Bialiackis buvo Minsko miesto tarybos deputatas. Anot portalo „Zerkalo“, būtent A. Bialiackis nebijojo viešai pasipriešinti GKČP perversmui – jis į posėdžių salę atnešė nacionalinę baltą–raudoną–baltą vėliavą, kuri virš Minsko miesto tarybos pastato buvo iškelta dar prieš parlamentui pripažįstant ją valstybine vėliava.

Kurį laiką A. Bialiackis buvo Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pavaduotoju, tačiau vėliau susitelkė į žmogaus teisių veiklą. „Viasna“ aktyviai stebėjo 2001 m. Baltarusijos prezidento rinkimus, juose užfiksavo daug klaidų. Jau po dvejų metų A. Lukašenkos režimui nepatogumų kelianti „Viasna“ buvo išregistruota.

Pirmą kartą Baltarusijos teisėtvarkos rankose A. Bialiackis atsidūrė ne be Lietuvos ir Lenkijos pagalbos.

2011 m. rugpjūtį Lietuvos ir Lenkijos valdžios institucijos, vykdydamos dvišalius susitarimus dėl teisinės pagalbos, pateikė oficialiam Minskui informaciją apie žmogaus teisių gynėjo sąskaitas užsienio bankuose. Šiuo pagrindu jis buvo apkaltintas vengimu mokėti mokesčius ir nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme sustiprinto režimo kolonijoje su turto konfiskavimu. Atsakovas taip pat turėjo sumokėti valstybei apie 90 tūkst. dolerių kaip žalos atlyginimą. Šią sumą padėjo surinkti žmogaus teisių judėjimui neabejingi Baltarusijos piliečiai.

A. Bialiackis kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad sąskaitose esančios lėšos buvo naudojamos padėti dėl pilietinės veiklos teisėtvarkos akiratyje atsidūrusiems baltarusiams. Sąskaitas užsienyje atidaryti reikėjo todėl, kad „Viasna“ nebuvo registruota Baltarusijoje.

Nominuotas penkis kartus

Žmogaus teisių gynėjas Nobelio taikos premijai buvo nominuotas 2006, 2007, 2012, 2013 ir 2014 m. 2012 m. žinomi politikai ir visuomenės veikėjai iki paskutinės akimirkos vylėsi, kad premija teks A. Bialiackiui ir tai padės jam išvysti laisvę. Deja, iš kolonijos jis buvo paleistas tik 2014 m. birželį pritaikius amnestiją.

A.Bialiackis buvo apdovanotas ne viena solidžia premija, tarp kurių – Lecho Wałęsos, Václavo Havelo ir JAV valstybės departamento apdovanojimai. Nors ir galėjo emigruoti, A. Bialiackis liko Baltarusijoje.

2020-aisiais per masinius protestus A. Bialiackis tapo Koordinacinės tarybos nariu, o 2021 m. liepos 14 d. jis ir keliolika kitų žmogaus teisių gynėjų buvo sulaikyti.

Savo 60-ąjį gimtadienį rugsėjo 25-ąją A. Bialiackis šventė kalėjime – beje, kaip ir savo 50-ąjį gimtadienį.

Prestižinę Nobelio taikos premiją A. Bialiackis dalijasi su Rusijos žmogaus teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacija Pilietinių laisvių centru, kuris dokumentuoja Rusijos karo nusikaltimus  Ukrainos žmonėms. Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 d. Osle vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje. Norvegijoje laureatui atstovaus jo žmona Natalia Pinčuk.