JAV laiko Kijevo pajėgų veiksmus Ukrainos rytuose „atseikėtais“

JAV Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Ukrainai dėl separatistinio maišto rytuose gresia „netinkama gyventi“ padėtis, bet karinę operaciją prieš prorusiškus kovotojus pavadino „atseikėta“.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) pagyrė veiksmų santūrumą ir „apdairumą“ ir pažymėjo, kad Ukrainos vyriausybei priklauso „atsakomybė“ užtikrinti teisę ir tvarką.

Rusija reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose

Rusija antradienį pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl pranešimų apie aukas Ukrainos rytuose, kur Kijevas vykdo antiteroristinę operaciją prieš prorusiškus separatistus.

„Pranešimai, kuriuos mes gauname, kelia didžiulį nerimą. Iš visko matyti, kad įvykiai ima plėtotis pagal blogiausią scenarijų“, – sakė Konstantinas Dolgovas, kuris yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisių srityje, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad per jėgos struktūrų operaciją Kramatorsko oro uoste, niekas iš ukrainiečių nenukentėjo.

„Aukų ir nukentėjusiųjų tarp kariškių nėra“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ vienas gynybos pareigūnų. Tačiau jis nieko nepasakė apie nuostolius priešininkų pusėje.

Anot šio šaltinio, per minėtą operaciją veikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai ir technika.

Ukrainos gynybos ministerijos spaudos tarnyba paneigė informaciją, neva kariai perėjo į „liaudies šauktinių kariuomenę“ ir federalizacijos šalininkai užgrobė ginklų.

„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai tebėra ištikimi karinei priesaikai ir sąžiningai vykdo uždavinius aukštosios vadovybės nurodytuose rajonuose savo junginiuose ir daliniuose“, – sakoma Gynybos ministerijos antradienį vakare išplatintame pranešime.

Taip pat neužfiksuota jokių karinės technikos ar ginkluotės užgrobimo atvejų, tvirtino ši Ukrainos žinyba.

J. Tymošenko: Rusija pradėjo naujo tipo karą su Ukraina

Ukrainos buvusi premjerė ir partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko antradienį įvykius šalyje pavadino Rusijos Federacijos pradėtu naujo tipo karu prieš Ukrainą.

„Mes privalome ukrainiečiams pasakyti teisybę – Rusijos Federacija pradėjo tikrą karą su Ukraina jos rytinių regionų teritorijoje, ypač Donecko ir Luhansko srityse... Ukraina užimama naujo tipo karu“, – J.Tymošenko sakė spaudos konferencijoje Kijeve.

„Pasaulio lyderiai privalo pripažinti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą rytiniuose regionuose, – pabrėžė ji. – Pakeisti taktiką ir strategiją, požiūrį į šį faktą, taip pat priemones, kurios šiandien taikomos pagrindinėmis pasaulio valstybėmis prieš rusiškąjį agresorių“.

Ukrainos specialiosios pajėgos perėmė Kramatorsko oro uostą iš prorusiškų kovotojų

 Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos atkovojo federalizacijos šalininkų anksčiau buvusį užimtą Kramatorsko oro uostą.

„Dabar man paskambino iš Donecko srities; Ukrainos specialiosios paskirties pajėgos išvadavo nuo teroristų oro uostą Kramatorsko mieste“, – pranešė O.Turčynovas per parlamento plenarinę sesiją antradienį.

Kramatorsko aerodrome nusileido Ukrainos karius atgabenę sraigtasparniai

Ukrainos kariai mažiausiai dviem sraigtasparniais antradienį buvo atskraidinti į rytinio Kramatorsko miesto pakraštyje esantį aerodromą, pranešė liudininkai naujienų agentūrai „Reuters“.

Anksčiau šalies gynybos ministerija pranešė pradedanti „specialią operaciją“ prieš prorusiškus separatistus, kurie šeštadienį užėmė pastatus mieste.

Prorusiški kovotojai, kurie nuo šeštadienio buvo užsibarikadavę jų užimtoje milicijos nuovadoje, paliko šį pastatą, tačiau vienas saugumo pareigūnas Kijeve informavo, kad separatistai tame mieste perėmė saugumo tarnybos statinį.

„Reuters“ korespondentė Gabriela Baczynska (Gabriela Bačinska) pranešė, kad matė virš miesto praskrendantį naikintuvą ir keturis karinius sraigtasparnius prie oro uosto.

Dviem iš jų nusileidus, buvo išlaipinti kariai, kuriems žygiuojant per aerodromą barikadą statantys vietos gyventojai skandavo: Gėda! Grįžkit namo!“.

Pasak korespondentės, Rusijos vėliavomis nešini vietos gyventojai prie aerodromo vartų iš smėlio ir padangų pastatė barikadą. Atrodė, kad kai kurie jų ruošė Molotovo kokteilius.

D. Medvedevas tiki, kad Kijevui „pakaks proto“ krizės eskalavimui išvengti

Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas antradienį išreiškė viltį, kad valdžia Ukrainos sostinėje turi „pakankamai proto“,. kad būtų išvengta konflikto Ukrainos rytuose eskalavimo.

„Ukraina yra ant pilietinio karo slenksčio, ir tai baugina“, – sakė jis po susitikimo su savo kolegomis iš Baltarusijos ir Kazachstano.

Europa ir Amerika turi baigti kalbėti apie būtinybę suteikti pagalbą Ukrainai ir pagaliau ką nors padaryti, kad suteiktų pagalbą jos ekonomikai, dar pareiškė Rusijos premjeras D.Medvedevas.

„Visi, kas kalba, kad reikia padėti Ukrainai, turėtų pagaliau ką nors padaryti dėl Ukrainos. Galvoje turiu mūsų Europos partneres ir partneres už Atlanto. Tegul nors dolerį duoda“, – sakė D.Medvedevas spaudos konferencijoje Maskvoje.

„Nesiliaujantys pareiškimai: mes duosime milijardą, mes atskaičiuosime penkis milijardus. Nagi, tegul nors ką nors duoda“, – pridūrė jis.

D.Medvedevas pažymėjo, kad Rusija neseniai suteikė Ukrainai 3 mlrd. dolerių paskolą euro obligacijomis, ir pabrėžė, kad tai „atliko gana svarbų vaidmenį makroekonomikos stabilumui pasiekti tam tikram laikotarpiui“.

„Aš manau, kad dabar atėjo laikas mūsų partnerėms Europoje, JAV pagaliau padaryti bent ką nors naudinga Ukrainos ekonomikai. Būtent ekonomikai: ne keliones slaptas rengti, ne smogikus instruktuoti, o padaryti ką nors naudinga“, – kalbėjo D.Medvedevas.

Britanija: Rusija sąmoningai pastūmėjo Ukrainą iki pilietinio karo slenksčio

Rusija sąmoningai pastūmėjo Ukrainą „iki slenksčio“ ir padidino kruvinos konfrontacijos riziką šalyje, antradienį turėtų pasakyti Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) Londone.

W.Hague'o pareiškimas, kurio tekstą ministerija išplatino iš anksto, nuskambėjo Rusijai pareiškus, kad Ukraina yra ant pilietinio karo slenksčio, o Kijevui paskelbus apie pradėtą „antiteroristinę operaciją“ prieš prorusiškuosius separatistus Ukrainos rytuose.

„Pastarosiomis dienomis Rusija tikslingai stūmė Ukrainą iki slenksčio ir sukėlė dar didesnį kruvinos konfrontacijos pavojų“, – sakoma W.Hague'o pareiškime, kurio ištraukos buvo paskelbtos iš anksto.

Kramatorske vykdoma specialioji operacija

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad ginkluotosios pajėgos vykdo specialią operaciją rytiniame Donecko srities Kramatorsko mieste.

„Šiuo metu vykdoma speciali operacija Kramatorske“, – nurodė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba, komentuodama vietos žiniasklaidos priemonių ir liudytojų pateiktą informaciją apie šiame mieste pastebėtą karinę techniką ir girdėtus šūvius.

Daugiau informacijos apie įvykius mieste ministerija nepateikė.

Anot leidinio „Novosti Donbassa“, liudininkai praneša, kad Kramatorsko aerodrome girdėti šūviai iš automatų, skraidė Ukrainos naikintuvas, paskui pasirodė dar vienas. Lėktuvas skrido žemai virš federalizacijos šalininkų objekto; anot žiniasklaidos, jie ir ėmė šaudyti į lėktuvą.

Kaip praneša espresso.tv korespondentas, anksčiau Kramatorske mėgino tūpti Ukrainos lėktuvas, bet buvo apšaudytas, todėl nuskrido. Vėliau ta kryptimi nuvažiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis.

Taip pat iš karinio dalinio, esančio šalia šio aerodromo, pranešė, kad pradėtas aerodromo administracijos pastato šturmas. Ore ratus suka lėktuvai.

Kramatorsko gyventojai sakė televizijai espresso.tv, kad iš vieno lėktuvo šaudyta į pozicijas žemėje, paskui jis nuskrido, o vėliau ten atvažiavo šarvuotis.

Vadinamosios Kramatorsko savigynos atstovai pranešė, kad per šaudymus aerodrome yra sužeistųjų – „vienas ar du, mažiausiai“.

Ginklų nesudėsiantys kovotojai bus „sunaikinti“, sako Ukrainos saugumo generolas

Iziumas, Ukraina, balandžio 15 d. (AFP-BNS). Ukrainos generolas, vadovaujantis naujai operacijai prieš Kremlių palaikančius kovotojus separatistus rytinėje šalies dalyje, antradienį perspėjo, jog ginklų nesudėsiantys kovotojai bus „sunaikinti“.

„Juos reikia perspėti, kad jeigu jie nesudės savo ginklų, jie bus sunaikinti“, – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) generolas Vasylis Krutovas sakė žurnalistams, pridurdamas, kad kovotojus remia šimtai Rusijos armijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) karių.

Kremlius: pranešimai apie rusų kariuomenę rytų Ukrainoje – „absurdiški“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas antradienį pareiškė, jog Rusijos karinių pajėgų rytų Ukrainoje nėra ir tokie tvirtinimai yra „absurdiški“.

„Tai absurdiški pareiškimai. Jokių Rusijos kariuomenių ten nėra. Apie tai kalbėjo prezidentas ir užsienio reikalų ministras“, – sakė D.Peskovas.

„Galima reikšti nuostabą dėl to, kad visus tuos Rusijos pareiškimus sąmoningai pasirenkama negirdėti (Vakaruose)“, – pridūrė Rusijos prezidento atstovas.

Ukraina ėmėsi priemonių prieš Rusijos banką dėl „teroristų finansavimo“

Ukrainos valstybės saugumo tarnyba (UST) pradėjo baudžiamąją bylą prieš neįvardinto Rusijos banko pareigūnus dėl įtariamo „teroristų finansavimo“, sakoma antradienį paskelbtame UST pranešime.

Remiantis pranešimu, kovo ir balandžio mėnesiais bankas pervedė 45 mln. grivinų (9,5 mln litų) karinių grupuočių finansavimui ir atskiriems kovotojams buvo mokama nuo 200 iki 500 JAV dolerių per dieną.

Šis bankas finansavo kovotojus, susijusius su UST pastato užėmimu Ukrainos rytiniame Luhansko mieste, nurodoma pranešime.

Kijevo pasiuntinys: separatistų veiksmai yra „sugalvoti“ tam, kad sužlugdytų derybas

Neramumai rytų Ukrainoje yra Rusijos „sugalvotas pretekstas“ nutraukti ketvirtadienį prasidėti turinčias keturių šalių derybas dėl Ukrainos, antradienį pareiškė Kijevo ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT).

Ženevoje Jurijus Klymenka sakė, kad Ukraina norėtų pasinaudoti šiomis derybomis, per kurias prie bendro stalo susės JAV, Europos Sąjungos, Rusijos ir Ukrainos diplomatai, kad sumažintų įtampą prie savo sienų su Rusija ir padėtų atgaivinti prekybinius santykius su Rusija. Tačiau Ukraina vidaus reikalų jose neaptarinės, sakė ambasadorius.

„Mes neketiname kalbėti apie Ukrainos federalizavimą. Šio klausimo nėra mūsų darbotvarkėje“, – sakė J.Klymenka per spaudos konferenciją.

Pasak jo, Kijevas yra pasiruošęs vykdyti valdžios decentralizavimą ir suteikti daugiau įgaliojimų atskiriems šalies regionams, tačiau apie federacijas kalbama nebus.

„Bet kokios derybos yra geriau nei karinis konfliktas. Mes norime turėti rezultatyvias derybas. Dabar suprantu, kad esama intencijos sužlugdyti tas derybas“, – sakė diplomatas pridurdamas, kad Ukraina priešinsis bandymams tai padaryti, pasinaudojant bet kokiu „sugalvotu pretekstu“.

„Mes jau turime tą sugalvotą pretekstą: tuos šio savaitgalio įvykius. Šiuos (prorusiškus) neramumus išprovokavo Rusija. Nuostabu, kad šie neramumai, tie separatistų veiksmai, vyksta kaip tik prieš derybas. Be abejo, tai yra kažkaip susiję“, – sakė J.Klymenka.

Ukrainoje į Slovjanską vedančiame kelyje stovi tankai

Ukrainos rytuose kelyje į Slovjanską, kur prorusiški kovotojai yra užėmę vyriausybinius pastatus, antradienį pastebėta 10 tankų, 10 šarvuočių ir septynių autobusų su Ukrainos specialiosiomis pajėgomis virtinė.

Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, minėtoji kolona kolona yra maždaug už 40 kilometrų į šiaurę nuo šio miesto.

Dabartiniai Ukrainos vadovai anksčiau antradienį paskelbė, kad atsiskirti siekiančiame rajone pradėta „plataus masto antiteroristinė operacija“.

Prorusiški aktyvistai kursto baimės atmosferą, sako JT

Rytų Ukrainoje gyvenantys etniniai rusai melavo apie išpuolius prieš juos, kad pateisintų Rusijos kišimąsi, sakoma antradienį Jungtinių Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbta atskaitoje.

„Nors pavienių išpuolių prieš etninių rusų bendruomenę būta, jie nebuvo sistemingi ar plačiai paplitę“, - sakoma ataskaitoje, kuri buvo parengta po dviejų JT generalinio sekretoriaus patarėjo žmogaus teisių klausimais Ivano Šimonovičiaus vizitų Ukrainoje praėjusį mėnesį.

„Maidano protestų nuotraukos, smarkiai išpūsti pasakojimai apie ukrainiečių nacionalistų priekabiavimą prie etninių rusų bei neteisingi pranešimai apie tai, kad jie ginkluoti ateina persekioti etninių rusų Kryme buvo sistemingai naudojami kurti baimės ir nesaugumo atmosferą, kuri kelia abejonių dėl pritarimo Krymo integracijai į Rusijos Federaciją“, - teigiama dokumente.

Ataskaitoje, kurioje analizuojami įvykiai iki balandžio 2 dienos, raginama skubiai imtis pastangų užtikrinti įstatymo viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms ir padaryti galą vadinamajai neapykantos kalbai - nacionalistinei retorikai bei rasinės ir religinės neapykantos kurstymui.

Vienas dešiniojo sparno judėjimas - „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“), aktyviai dalyvavęs Maidano protestuose Kijeve, privertė sunerimti rusakalbių mažumą, rašoma ataskaitoje.

Pasak dokumento, būta daugybės pranešimų apie „Pravyj sektor“ aktyvistų smurtą prieš politinius oponentus ir buvusios valdančiosios Regionų partijos atstovus. Būtina ištirti įtarimus dėl galimo šio judėjimo aktyvistų dalyvavimo teisėsaugos institucijų pareigūnų nužudymuose, pažymima ataskaitoje.

Tačiau dokumente taip pat teigiama, kad remiantis visais vertinimais, su kuriais susipažino JT delegacija, „Pravyj sektor“ baimė yra neproporcinga.

Kryme, kur kovo 16 dieną vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, būta „patikimų pranešimų“ apie priekabiavimą, savavališką areštą ir kankinimus, kurių taikiniais tapo aktyvistai ir žurnalistai, pasisakę prieš plebiscitą.

„Iš esmės nustatyta“, kad rusakalbiams gyventojams nebuvo grasinama, rašoma ataskaitoje.

Pasak dokumento, JT pareigūnai gavo „daug pranešimų apie balsų klastojimą“ per referendumą.

Ukrainoje gegužės 25 dieną numatyti prezidento rinkimai. JT pabrėžė, jog svarbu tinkamai tam pasirengti užtikrinant laisvą informacijos ir idėjų politiniais bei visuomeninei svarbiais klausimais sklaidą tarp piliečių, kandidatų ir išrinktų atstovų.

„Tai reiškia, kad laisva spauda ir kita žiniasklaida gali komentuoti visuomeninės reikšmės klausimus be cenzūros ar suvaržymų ir pateikti viešąją nuomonę“, - rašoma ataskaitoje.

Ukrainoje sumuštas radikalių prorusiškų pažiūrų kandidatas į prezidentus

Vienas iš kandidatų į Ukrainos prezidento postą, pagarsėjęs radikaliomis prorusiškomis pažiūromis, antradienį paryčiais buvo sumuštas minios įtūžusios dėl jo numanomų pareiškimų, duodant interviu televizijai.

Olehas Cariovas, tvirtinęs, kad Ukraina turėtų tapti Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos nare, o ne stengtis integruotis į Europą, buvo užpultas po to, kai davė interviu Ukrainos televizijai ICTV.

Pasak kritikų, iš šio politiko komentarų buvo galima daryti išvadą, jog jis pasisako už potencialią Rusijos pajėgų intervenciją Ukrainos neramiuose rytiniuose regionuose.

O.Cariovas vėliau tai paneigė, sakydamas, kad yra kategoriškai nusistatęs prieš Rusijos pajėgų siuntimą į Ukrainą.

Įpykusių aktyvistų minia susirinko prieš televizijos studijos po to interviu, o įtūžį dar labiau pakurstė žinia, jog milicija kandidato automobilyje, stovėjusiame netoli to pastato, rado ginklų. Filmuotoje medžiagoje iš incidento vietos buvo matomi ginklai ir šovinių dėtuvės.

44 metų O.Cariovas, turintis itin mažą palaikymą, dvi valandas lūkuriavo televizijos studijoje, tačiau galiausiai išėjo į lauką. Nors jis buvo apsuptas asmens sargybinių, minia užpuolė kandidatą, apmėtė jį kiaušiniais ir galiausiai sumušė.

O.Cariovą buvo mėginama įsodinti į laukiantį greitosios pagalbos automobilį, bet ultradešiniojo nacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) nariai jį sučiupo ir nuvežė į Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pastatą, o vėliau – į prokuratūrą.

Stovėdamas apnuoginta krūtine, pamušta akimi ir apibraižytu veidu, O.Cariovas sakė žurnalistams: „Aš neprašiau atsiųsti Rusijos pajėgų. Esu kategoriškai prieš tai nusistatęs. Esu prieš trečiosios šalies kišimąsi į Ukrainos reikalus. Kol neišmoksime klausytis vieni kitų, Ukraina neturės jokių galimybių.“

Išpuolis prieš O.Cariovą, kuris dažnai fotografuodavosi vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Gimęs SSRS“, buvo įvykdytas tvyrant didelei įtampai dėl prorusiškų separatistų suaktyvėjimo rytų Ukrainoje, kurstančio ukrainiečių nuogąstavimus dėl galimos Rusijos karinės intervencijos.

Apklausos rodo, kad per gegužės 25 dieną vyksiančius rinkimus O.Cariovą palaikytų tik mažiau nei procentas rinkėjų.

Kitas prorusiškas politikas Mychaila Dobkinas, irgi siekiantis prezidento posto, pirmadienio vakarą buvo aplaistytas briliantine žaluma ir apibarstytas miltais.

Maskva ne kartą pasmerkė Kijevo vyriausybę dėl nesugebėjimo užkirsti kelio radikalių nacionalistų išpuoliams.

Kijevas: Rusija nori „įžiebti gaisrą“ pietryčių Ukrainoje

Vakarų šalių palaikomas Ukrainos lyderis antradienį apkaltino Rusiją mėginant kurstyti neramumus šalies pietryčiuose, tačiau žadėjo imtis apgalvotų veiksmų prieš promaskvietiškus separatistus, stiprinančius savo kontrolę tame neramiame regione.

Laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo emocingi kaltinimai Ukrainos istorinei valdytojai nuskambėjo praėjus vos kelioms valandoms po „atviro ir tiesaus“ apsikeitimo nuomonėmis dėl šios krizės tarp JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.

Tačiau panašu, jog per tą įtemptą pokalbį telefonu nebuvo pasiekta jokio proveržio, Kremliaus vadovui toliau neigiant bet kokius ryšius su rusakalbiais ginkluotais aktyvistais, nuo šio mėnesio pradžios užėmusiais administracijos pastatus ir milicijos skyrius beveik dešimtyje Ukrainos rytinio pramonės regiono miestų.

Tačiau šalies laikiniesiems lyderiams Maskvos daromas spaudimas dabar taip pat sukelia atgarsių tarp jų šalininkų Kijeve, vasarį nuvertusių nekenčiamą Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimą po kelis mėnesius trukusių protestų, reikalaujant Ukrainą glaudžiau susieti su Vakarais.

Keli šimtai nacionalistų, nepatenkintų iki šiol bergždžiomis Ukrainos saugumo pajėgų pastangomis susigrąžinti kontrolę ir išsklaidyti nerimą dėl potencialaus šalies skilimo, pirmadienio vakarą degino padangas prie parlamento rūmų, reikalaudami vidaus reikalų ministro atsistatydinimo.

Panašu, kad O.Turčynovas stengėsi išsklaidyti tų aktyvistų susirūpinimą, pabrėždamas, jog jau pradėta „didelė antiteroristinė operacija“, kuria siekiama išstumti ginkluotus prorusiškus maištininkus iš jų stiprėjančių pozicijų – tačiau pridūrė, kad tai turės būti daroma „atsakingai ir pasvertai“.

„Praeitą naktį Donecko srities šiaurėje prasidėjo antiteroristinė operacija, – jis sakė parlamentui. – Tačiau ji bus vykdoma etapais, atsakingai ir pasvertai. Šių veiksmų tikslas, dar kartą pabrėžiu – apginti Ukrainos piliečius, sustabdyti terorą, nusikalstamumą, mėginimus suskaldyti mūsų šalį į gabalus.“

A.Turčynovas, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, pridūrė, kad šiuo metu atnaujinama milicijos dalinių sudėtis, įskaitant Ukrainos rytinius regionus, Kijevo vyriausybei reaguojant į incidentus, kai teisėsaugos pareigūnai niekaip nesipriešindavo separatistų išpuoliams arba pereidavo į prorusiškų jėgų pusę.

„Eikite dirbti į miliciją, eikite į Nacionalinę gvardiją, eikite ginti Tėvynės stodami į ginkluotąsias pajėgas“, – šalies vadovas kreipėsi į žmones, piketuojančius prie parlamento ir reikalaujančius ryžtingesnių valdžios veiksmų, siekiant užtikrinti tvarką pietryčių Ukrainoje.

Per audringą Rados posėdį, kurio metu kai kurie seni O.Turčynovo šalininkai iškėlė klausimų dėl laikinojo lyderio tinkamumo vadovauti, prezidentas sakė, kad Ukrainai didžiausių pavojų kelia Maskvos brandinami planai, o ne vidaus susipriešinimas.

„Rusija turėjo ir tebeturi brutalių planų, – pareiškė O.Turčynovas. – Jie nori sukelti gaisrą ne vien Donecko regione, bet ir visuose pietuose bei rytuose – nuo Charkovo iki Odesos srities.“

Prezidentas pridūrė, kad Donbaso regione dauguma gyventojų mielai atsikratytų senųjų lyderių ir taptų platesnės Europos dalimi.

„Donbasui gresia milžiniškas pavojus, – pabrėžė O.Turčynovas. – Be Rusijos specialiųjų pajėgų, be teroristų, Donbase taip pat esama šimtai žmonių, suklaidintų Rusijos propagandos.“

„Be jų, ten dar yra šimtai tūkstančių niekuo dėtų ukrainiečių. Štai kodėl antiteroristinė operacija turi būti vykdoma atsakingai“, – perspėjo jis.

O.Turčynovas taip pat paskelbė, kad oficialiai pradedama ginkluotųjų pajėgų operacija Donecko srities šiaurėje. Ta kampanija prasidėjo sekmadienį, dalyvaujant vidaus kariuomenės pajėgoms, tačiau buvo greitai sustabdyta, žuvus vienam karininkui.

Kijevo televizijos žinios pirmadienį nuolat rodė filmuotus vaizdus per kovotojų ataką prieš milicijos skyrių Horlivkos mieste, kai dujokaukes dėvintys vyrai į pastatą svaidė Molotovo kokteilius ir daužė langus lazdomis bei akmenimis.

Viename įraše buvo matomas žalią uniformą vilkintis vyras, kuris aiškiu balsu prisistatė esantis Rusijos pulkininkas ir pareiškė, kad vietos milicijos pajėgos nuo šiol turi klausyti jo įsakymo ir prisisegti oranžiniais ir juodais dryžiais išmargintas Georgijaus juosteles – Rusijos karinių pergalių simbolį.

Kremlius pirmadienį dar labiau padidino įtampą Kijeve, paskelbęs, kad V.Putinas gavo daug prašymų iš rytų Ukrainos „padėti, kaip nors įsikišti“.

V. Klyčko: atėjo metas panaudoti visus resursus Ukrainai apsiginti

Ukraina privalo apginti savo valstybingumą, todėl atėjo laikas ryžtingiems veiksmams, pareiškė Aukščiausiosios Rados deputatas Vitalijus Klyčko.

„Antiteroristinė operacija yra valdžios gebėjimų išbandymas. Būtina panaudoti visas pajėgas ir ypač šalies ginkluotąsias pajėgas... Būtent to laukia mūsų piliečiai - ir Donbase, kur prašoma apsaugos, ir tie žmonės, kurie naktį ėjo prie parlamento ir dabar ten stovi, reikalaudami mobilizacijos savo šalies gynimui“, - sakė partijos UDAR frakcijos parlamente lyderis, kalbėdamas Rados tribūnoje.

V.Klyčko pažymėjo, kad Ukrainos įstatymai leidžia surengti didelio masto jėgos operaciją pasitelkiant visus Ukrainos valstybės resursus.

„Jei reikia dar kokių nors įstatymų pataisų ar patikslinimų - turime tai padaryti šiandien. Kad nebūtų jokio jėgos struktūrų atstovų atsikalbinėjimo dėl savo pareigų nevykdymo. O tuos, kurie nevykdo įsakymų, reikia bausti visu griežtumu“, - sakė buvęs pasaulio bokso čempionas.

UDAR lyderis taip pat pridūrė, kad atsakomybėn turi būti patraukti ir tie, kas palaiko ant užimtų administracinių pastatų laiptų kalbas rėžiančius asmenis.

Vokietija ragina Rusiją atsiriboti nuo „neteisėtų“ protestuotojų 

Rusija turėtų atsiriboti nuo prorusiškų separatistų, kurie užėmė valstybinius pastatus Rytų Ukrainoje, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris), kurį antradienį citavo spauda.

„Būtų gerai, jei Rusija atsiribotų nuo prorusiškų demonstrantų smurtinių ir neteisėtų veiksmų“ – sakė ministras interviu vokiečių savaitraščiui „Die Zeit“.

Neramumų banga Rytų Ukrainoje prasidėjo prieš aštuonias dienas, bet per pastarąsias 48 valandas padėtis buvo smarkiai eskaluota, kai separatistai užėmė dar daugiau pastatų, tarp jų – ginklų sandėlių. Pasipriešinimo jiems beveik nebuvo.

Kramatorsko miesto milicijos skyrius atlaisvintas nuo separatistų

Ukrainos pietrytinėje Donecko srityje esančio Kramatorsko miesto milicijos skyrius pirmadienį vakare atlaisvintas nuo anksčiau jį užėmusių ginkluotų prorusiškų separatistų.

Kaip pranešė liudininkai, šiuo metu pastate vyksta tvarkymo darbai. Keliuose pastato aukštuose išdaužti langai. kai kuriais duomenimis, iš pastato buvo išnešta biuro įranga.

Šeštadienį, balandžio 12-ąją, Kramatorske po susišaudymo su teisėsaugininkais ginkluoti separatistai užėmė vietos milicijos skyrių.

Duomenys apie užpuolimą buvo įtraukti į Bendrąjį ikiteisminių tyrimų registrą, kvalifikuojant šį įvykį kaip teroristinį aktą, pranešė Donecko srities prokuratūra.

Ukrainos saugumo pajėgos pradėjo operaciją Donecko srities šiaurėje

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pranešė, kad šalies saugumo pajėgos naktį iš pirmadienio į antradienį pradėjo operaciją pietrytinės Donecko srities šiaurinėje dalyje.

„Praeitą naktį Donecko srities šiaurėje prasidėjo antiteroristinė operacija, – jis sakė parlamentui antradienį. – Tačiau ji bus vykdoma etapais, atsakingai ir pasvertai. Šių veiksmų tikslas, dar kartą pabrėžiu – apginti Ukrainos piliečius, sustabdyti terorą, nusikalstamumą, mėginimus suskaldyti mūsų šalį į gabalus.“

A.Turčynovas, kuris taip pat yra Aukščiausiosios Rados pirmininkas, pridūrė, kad šiuo metu atnaujinama milicijos dalinių sudėtis, įskaitant Ukrainos rytinius regionus, Kijevo vyriausybei reaguojant į incidentus, kai teisėsaugos pareigūnai niekaip nesipriešindavo separatistų išpuoliams arba pereidavo į prorusiškų jėgų pusę.

„Eikite dirbti į miliciją, eikite į Nacionalinę gvardiją, eikite ginti Tėvynės stodami į ginkluotąsias pajėgas“, – šalies vadovas kreipėsi į žmones, piketuojančius prie parlamento ir reikalaujančius ryžtingesnių valdžios veiksmų, siekiant užtikrinti tvarką pietryčių Ukrainoje.

Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus pranešė, kad pirmasis Nacionalinės gvardijos batalionas, suformuotas iš ankstesnį prorusišką Kijevo režimą nuvertusio Maidano judėjimo savigynos savanorių, išvyko į šalies rytus.

„Padėtis ten labai sudėtinga. Aš tai žinau – tik neseniai grįžau iš Luhansko, kur buvau visą savaitę“, – A.Parubijus antradienio rytą rašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Rusija: „nusikalstamas“ jėgos naudojimas sukeltų pavojų deryboms

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį perspėjo Kijevą nenaudoti jėgos malšinant prorusiškų separatistų neramumus rytų Ukrainoje, sakydamas, kad tokie „nusikalstami“ veiksmai veikiausiai sužlugdytų galimybę surengti keturšales derybas Ženevoje.

„Jeigu bus panaudota jėga pietryčiuose, tai veikiausiai sužlugdys galimybes surengti susitikimą, kuris dabar planuojamas Ženevoje“, – sakė ministras per spaudos konferenciją po derybų su Kinijos diplomatijos vadovu Wang Yi (Vang I).

„Negalima siųsti kvietimų į derybas ir tuo pačiu metu skelbti nusikalstamus įsakymus naudoti ginkluotą jėgą prieš žmones, – S.Lavrovas sakė Pekine. – Negalima siųsti tankų prieš savo piliečius ir tuo pačiu vesti derybas.“

„Dabar, kai iš Kijevo, iš (Ukrainos) vakarinių regionų į pietryčius siunčiama (karinė) technika, deeskalavimas ir kvietimas mažinti įtampą įgyja ypač aktualią reikšmę“, – pridūrė jis.

Kijeve užpulti du prorusiškų pažiūrų politikai

Kijeve du prorusiškų pažiūrų politikus užpuolė proukrainietiškos stovyklos aktyvistai, didėjant įtampai dėl neramumų Rytų Ukrainoje, kur prorusiški kovotojai užėmė kai kuriuos valstybinių institucijų pastatus beveik dešimtyje miestų.

Prorusiškas įstatymų leidėjas Olehas Cariovas, iškėlęs savo kandidatūrą gegužės 25 dieną vyksiantiems pirmalaikiams prezidento rinkimams, buvo sumuštas dešimčių įtūžusių aktyvistų antradienį paryčiais, kai išėjo iš vienos televizijos studijos. Protestuotojai apmėtė jį kiaušiniais, išplūdo, o galiausiai užpuolė.

O.Cariovo atstovų pranešime spaudai sakoma, kad jis buvo „žiauriai sumuštas“.

Kitas prorusiškas politikas Mychaila Dobkinas, irgi siekiantis prezidento posto, pirmadienio vakarą buvo aplaistytas briliantine žaluma ir apibarstytas miltais.

Maskva pasmerkė Kijevo vyriausybę dėl nesugebėjimo užkirsti kelio radikalių nacionalistų išpuoliams.

D. Medvedevas: Kijevo valdžia „įkrito į savo iškastą duobę“

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kijevo vyriausybė, kurią Maskva laiko neteisėta, „įkrito į savo išsikastą duobę“, mėgindama atkurti tvarką, kurią sugriovė, užgrobdama valdžią per ginkluotą sukilimą.

„Ukrainoje vėl praliestas kraujas. Šalyje – pilietinio karo nuojauta. Tai labai liūdna“, – D.Medvedevas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Rusijos vyriausybės vadovo nuomone, Ukrainos tragedijos priežastis – jog teisėta valdžia nemėgino išsaugoti tvarkos šalies regionuose, kai juose pradėta užiminėti administracijos pastatus, „todėl tokią valdžią padaugino iš nulio“.

„Tuo tarpu neteisėti valdytojai – priešingai, tikisi atkurti tvarką, kurią patys ciniškai sutrypė, ateidami į valdžią per ginkluotą maištą, ir (dabar) krenta į savo išsikastą duobė“, – pridūrė D.Medvedevas.

O. Turčynovas: Rusija brandina „brutalius planus“ Ukrainos atžvilgiu

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas antradienį pareiškė, kad Rusija brandina „brutalius planus“ prieš jo šalį, siekdama destabilizuoti jos pietryčių regioną, palaikydama separatistų kovotojus.

„Rusija turėjo ir tebeturi brutalių planų, – O.Turčynovas sakė per parlamento posėdį. – Jie nori sukelti gaisrą ne vien Donecko regione, bet ir visuose pietuose bei rytuose – nuo Charkovo iki Odesos srities.“

Nerami Rytų Ukraina slysta iš Kijevo vyriausybės rankų

Ukrainos plieno barono Serhijaus Tarutos, Kijevo vyriausybės paskirto neramios rytines Donecko srities gubernatoriumi, padėjėjai sako, kad jis daug dirba regiono sostinėje, tačiau dėl saugumo priežasčių negalėjo atskleisti, kur įsikūrė jo biuras.

Gubernatorius yra „karo padėčiai tinkamame operatyviniame štabe“, sakė S.Tarutos atstovas Oleksandras Omelčukas.

Tokios neįprastos darbo sąlygos atskleidžia nepatogią tiesą apie Vakarų šalių palaikomą vyriausybę Kijeve: jos kontrolė Donecko srityje, kurioje didelę gyventojų dalį sudaro rusakalbiai, yra itin trapi – praktiškai neegzistuojanti.

Šis faktas aiškiai atsiskleidė savaitgalį, kai prorusiškų protestuotojų sukilimai išplito regione tarsi krūmynų gaisras.

Tai viename, tai kitame mieste pareigūnai ir saugumo pajėgų nariai, kurie turėtų būti lojalūs Kijevui ir palaikyti centrinės vyriausybės valdžią, pasitraukdavo be kovos, o kai kur netgi pereidavo į priešininkų stovyklą ir prisidėdavo prie protestuotojų.

Kijevas ir jį remiančios Vakarų šalys teigia, kad tokia padėtis susiklostė dėl Rusijos agentų ciniškai vykdomo manipuliavimo, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.

Kad ir kokios būtų priežastis, akivaizdu, jog Kijevas nebekontroliuoja didelės šalies teritorijos dalies, todėl kyla klausimų, ar valstybė gali toliau funkcionuoti dabartiniu pavidalu, jau nekalbant apie Ukrainos ambicijas kada nors įstoti į Europos Sąjungą (ES).

Laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas atmeta pareiškimus, kad Ukraina yra suskilusi.

Jis pirmadienį sakė, kad valdymo problemos yra šalies masto ir kad jų priežastis yra faktas, jog Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo sukoncentravęs valdžią savo rankose, prieš pabėgdamas iš šalies vasario pabaigoje.

„Nesitikėjome, kad visa centrinės ir regionų valdžios sistema taip greitai subyrės“, – pripažino O.Turčynovas.

Donecko sritis yra Ukrainos pramoninio akmens anglių kasybos regiono širdis, kurioje sutelkta didelė dalis šalies sunkiosios pramonės ir gyvena 4,3 mln. žmonių – apie dešimtadalis Ukrainos gyventojų.

O.Turčynovo atstovė sakė, kad Kijevo vyriausybę tebekontroliuoja šalies rytinę dalį, kur S.Taruta yra vienas iš paskirtų vadovauti verslininkų milijardierių, tačiau ji atsisakė pakomentuoti išsamiau.

Kijevo administracija paskelbė nuo pirmadienio ryto pradedanti didelio masto antiteroristinę operaciją prieš maištininkus rytuose, tačiau praėjus 12 valandų jokių veiksmų nesimatė.

„Vyriausybė deda visas pastangas atkurti pasitikėjimą institucijomis, – per spaudos konferenciją sakė užsienio reikalų viceministras Danyla Lubkivskis. – Ukraina priešinasi.“

Braškantis lojalumas

Akivaizdūs krinkančio Kijevo valdymo ženklai buvo pastebimi visame Donecko regione, kur dauguma gyventojų kalbą rusiškai, o ne ukrainietiškai. Daugelis jų jaučiasi artimesni žmonėms, gyvenantiems kitapus sienos – Rusijoje.

Srities milicijos viršininko Andrejaus Anosovo pirmtakas buvo išvarytas prorusiškų protestuotojų, apsupusių milicijos būstinę Donecke.

Kai šias pareigas perėmė A.Anosovas, oficialiai pavaldus Kijevo vyriausybei, jis pasirodė prisisegęs juostelę su oranžiniais ir juodais dryžiais – prorusiškų jėgų Kryme ir rytų Ukrainoje simbolį.

„Aš perimu vadovavimą“, – A.Anosovas šeštadienį pareiškė prie jo būstinės susirinkusiems demonstrantams, sakydamas, kad dirbs „palaikydamas žmones“.

Vienas jaunas milicijos eilinis, mėginantis palaikyti tvarką per prorusišką mitingą priešais srities administracijos pastatą Donecke, reiškė abejones dėl būtinybės palaikyti Kijevo valdžią.

„Ką turėtume daryti? Paleisti šūvių papliūpą į močiutes, veteranus, moteris su vaikais ir kitus čia atėjusius vietos gyventojus? Ne milicijos darbas šaudyti į savo žmones“, – sakė jis.

„Aš čia gimiau ir nenoriu, kad man lieptų šaudyti į savo kaimynus“, – pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti savo vardą, nes jam neleidžiama reikšti savo privačios nuomonės tarnyboje.

Pastate, prie kurio budėjo šis milicininkas, anksčiau buvo gubernatoriaus biuras, tačiau dabar jis užimtas protestuotojų. Dėl to dalis S.Tarutos padėjėjų įsikūrė viešbutyje „Viktorija“, o dalis dirba iš namų.

Prieš mėnesį S.Taruta davė interviu naujienų agentūrai „Reuters“ srities vyriausybės pastate, kuris dabar yra užimtas aktyvistų.

Dabar jo atstovai spaudai sako, kad su gubernatoriumi neįmanoma susitikti asmeniškai arba gauti interviu telefonu, baiminantis, kad pokalbių gali būti klausomasi.

S.Taruta paskutinį kartą viešumoje buvo pastebėtas balandžio 11-ąją, o tarp gyventojų sklando gandai, kad jo nebėra mieste. Vienas iš gubernatoriaus padėjėjų, vardu Ilja, sakė, jog tai netiesa.

„Sakoma, kad jis yra mieste“, – teigė padėjėjas.