UKRAINOS GYNYBOS MINISTRAS PERSPĖJA APIE DIDELĮ KARĄ SU RUSIJA

Perspėja apie didelį karą su Rusija

Ukrainos gynybos ministras pirmadienį perspėjo, kad kyla tūkstančius gyvybių galintis nusinešti „didelis karas“ su Rusija dėl šalies ateities. 

„Mūsų slenkstį pasiekė didelis karas, kokio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Deja, netektys tokiame kare bus skaičiuojamos ne šimtais, bet tūkstančiais ir dešimtimis tūkstančių“, – Valerijus Heletėjus pirmadienį parašė savo paskyroje tinkle „Facebook“.

Ukrainos gynybos ministerijos vadovas paragino sukurti stiprią gynybos sistemą rytinėje šalies dalyje.

Pasak V .Heletėjaus, Ukrainos rytinėje dalyje vykdoma operacija prieš „teroristus“ baigta. „Mes turime skubiai įrengti gynybą nuo Rusijos, kuri ne tik bando įsitvirtinti teritorijose, kurias anksčiau buvo užėmę teroristai, bet ir veržtis į kitas Ukrainos teritorijas“, – rašė jis.

Ministras taip pat pareiškė, jog, remiantis „neoficialiais duomenimis“, Rusija jau ne kartą yra pareiškusi, neva „tolesnio pasipriešinimo atveju jie yra pasiruošę prieš mus panaudoti taktinį branduolinį ginklą“.Tačiau šios informacijos šaltinio ministras nenurodė.

Tuo tarpu Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas anksčiau sakė, kad Rusijos kariuomenė nesikiš į padėtį Ukrainoje.

„Karinio kišimosi nebus, mes pasisakome už išskirtinai taikų šios sunkios krizės, šios tragedijos sureguliavimą“, – sakė S,.Lavrovas, kreipdamasis į tarptautinių santykių instituto MGIMO studentus.

Pasak jo, „viskuo, ką mes darome, siekiama, kad būtų išryškintas būtent politinis požiūris“.

S.Lavrovo vertinimu, vakarų kolegos aklai palaiko dabartinę Kijevo valdžią. „Viskas, ką daro ir sako dabartinė Kijevo valdžia, sulaukia palaikymo Vakaruose. Visiškai nekritiškai vertina, netiksliai, šališkai“, – kalbėjo ministras.

Iš rankų į rankas

Komsomolskės miestelis, esantis į pietryčius nuo Ukrainos sukilėlių tvirtovės Donecko, per pastarąsias tris paras dukart ėjo iš rankų į rankas.

Penktadienį miestelį kontroliavo vyriausybės pajėgos. Iki sekmadienio jis buvo užimtas sukilėlių, kaip ir daugelis kitų gyvenviečių tame regione, prorusiškiems separatistams pradėjus žaibišką puolimą.

„Atvykome šį rytą – be kautynių“, – sakė sukilėlis, pravarde Šatūnas.

Kai į Komsomolskę atvyko naujienų agentūros AFP reporteriai, dvi Ukrainos vyriausybės pajėgų mašinos, ant kurių buvo iškeltos baltos kapituliacijos vėliavos, matėsi išvažiuojančios į vakarus.

Kovotojai apžiūrinėjo Ukrainos pajėgų paliktus šarvuotuosius transporterius, tikriausiai aiškindamiesi, ką su jais daryti.

Karo krečiamo vadinamojo Donbaso regiono pietrytinėje dalyje prorusiški sukilėliai sustiprino savo pozicijas, atkovoję anksčiau savo kontroliuotas ir užėmę naujas teritorijas.

Sukilėlių pagrindinė tvirtovė Doneckas mėnesį buvo apsupta Ukrainos pajėgų, bet dabar sukilėliai ardo paskutiniu kelių blokavimo postus miesto šiaurės rytiniuose rajonuose.

Kijevas įžvelgia Maskvos ranką šiame netikėtame padėties posūkyje, nors Rusija savo indėlį neigia.

Kovotojai, kuriuos AFP žurnalistai praeitą savaitgalį sutiko tame regione, vilkėjo uniformas be skiriamųjų ženklų, todėl buvo neįmanoma pasakyti, kas juos pasiuntė ir kuriam batalionui arba divizijai jie priklauso.

Kai kurie ant rankų buvo užsirišę baltus raiščius, pagal kuriuos irgi nebuvo įmanoma nustatyti jų tapatybės.

Ant tankų T-64, kuriuos AFP reporteriai matė netoli Starobeševės gyvenvietės, buvo užrašyti tik juodos spalvos numeriai.

Tačiau vienas sukilėlis, sėdintis ant tanko, sakė esantis įsitikinęs, kad šios šarvuotosios mašinos nebuvo atimtos iš ukrainiečių.

„Ne, jie mūsiškiai“, – pareiškė jis, bet kitas kovotojas įsikišo, paskubomis pareiškęs: „Taip, atėmėme juos iš ukrainiečių.“

Pastarąsias kelias dienas padėtį temdė Kijevo pajėgų vykdytas sukilėlių tvirtovių bombardavimas, tačiau dabar panašu, kad kovotojai kontroliuoja teritoriją tarp Donecko, palei Rusijos sieną rytuose pietuose, iki Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.

Komsomolskėje „Šatūnas“, kurio pravardė reiškia „iš žiemos miego pažadintas lokys“, sakė, kad jo grupuotė leido išvykti visiems Ukrainos kariams, kurie norėjo tai padaryti.

Miestelyje stovinčiame greitosios pagalbos automobilyje trys jauni Ukrainos kariai, vilkintys civilius drabužius, sakė buvę sužeisti, kai jų kolona buvo apšaudyta.

„Tris dienas slapstėmės kaime, bet tuomet žmonės pasakė, kad vyktume į Komsomolskę ir kad DNR (separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ kovotojai) leis mums pasitraukti“, – aiškino vienas iš jų.

Starobeševėje, esančioje už maždaug 20 minučių kelio į šiaurę, du sukilėliai, prisistatę pavardėmis „Durnia“ ir „Tarakanas“, sėdėjo ant savo tankų, plačiai šypsodamiesi.

Prieš kelias dienas sukilėliai rado dešimtis šaudmenų dėžių, paliktų atsitraukiančių vyriausybės pajėgų.

„Mūsų kontrpuolimas patvirtintas“, – sakė „Durnia“, kalnakasys iš Luhansko, išmokęs vairuoti tanką armijoje prieš 28 metus, tačiau grįžęs į frontą kautis su buvusiais darbdaviais.

Ant gretimos kalvos, kur buvo įsitvirtinęs vienas apsuptas vyriausybės pajėgų dalinys, plevėsavo geltonos ir mėlynos spalvos Ukrainos vėliava.

„Jie žino, kad yra apsupti – jie visko bijo“, – šaipėsi „Durnia“.

Iki 15 tūkst. karių

Rusija per pastaruosius du mėnesius pasiuntė į Ukrainą iki 15 tūkst. savo karių, o bent keli šimtai jų veikiausiai žuvo per ten vykstančius karo veiksmus, pirmadienį pranešė viena žmogaus teisių organizacija, viešinanti ginkluotųjų pajėgų vykdomus nusikaltimus.

Maskva neigia siunčianti savo reguliariąsias pajėgas į Ukrainą, kad sustiprintų separatistus, kovojančius su Kijevo vyriausybės pajėgomis, tačiau per pastarąsias savaites daugelis faktų parodė, kad Rusijos karių Ukrainoje iš tikrųjų esama.

Kariškių šeimoms atstovaujančios organizacijos „Karių motinų komitetas“ vadovė Valentina Melnikova sakė naujienų agentūrai AFP, kad šiuo metu Ukrainoje tikriausiai yra 7–8 tūkst. Rusijos karių.

Jos nuomone, per pastaruosius du mėnesius į Ukrainą buvo pasiųsta 10–15 tūkst. Rusijos karių.

„Deja, esu įsitikinusi, kad esu teisi“, – sakė aktyvistė, nurodžiusi, jog jos informacija grindžiama pranešimais, gautais iš šeimų, kurių vyrai ir sūnūs buvo paimti į „mokymus“ ir su kuriais vėliau nebuvo įmanoma susisiekti.

„Kariuomenės vadai vykdo slaptą specialiąją operaciją“, – pabrėžė V.Melnikova, kuri yra Gynybos ministerijos viešosios tarybos narė.

Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad Rusijos institucijos blokuoja praktiškai bet kokią informaciją apie karių dislokavimo vietas.

„Karių motinų komitetas“ bei kita kariškiams atstovaujanti organizacija „Pilietis. Armija. Teisė“ sakė kol kas neturinčios oficialaus patvirtintų aukų sąrašo.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistai, remdamiesi artimųjų ir karių informacija, sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo bent 200 Rusijos karių.

„Pilietis. Armija. Teisė“ vadovas Sergejus Krivenka ir Karių motinų komiteto skyriaus Sankt Peterburge vadovė Ela Poliakova sakė, kad Ukrainoje tikriausiai žuvo apie 100 karių, priklausančių 18-ajai pėstininkų brigadai, dislokuotai Čečėnijoje.

„Valdžia turėtų pasakyti, kodėl kariai žūva kitos valstybės teritorijoje ir kodėl ji tyli“, – sakė E.Poliakova, kuri taip pat yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino žmogaus teisių patarėjų tarybos narė.

Tuo tarpu Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas Levas Šlosbergas, tiriantis klausimą dėl Rusijos karių buvimo Ukrainoje, šeštadienį sakė AFP, kad apie 100 oro desantininkų, priklausančių šiaurės vakariniame Pskovo mieste dislokuotai divizijai, žuvo kaimyninėje šalyje.

Liudmila Bogatenkova, vadovaujanti Karių motinų komiteto skyriui pietiniame Stavropolio krašte, pridūrė: „Žūva daug žmonių.“

Pasak jos, viena ligoninė netoli sienos su Ukraina esančiame Rostovo prie Dono mieste yra perpildyta sužeistųjų.

NATO yra paskelbusi, kad Ukrainoje yra „per 1 000 Rusijos karių“.

Atsitraukė iš oro uosto

Ukrainos pajėgos atsitraukė iš pagrindinio oro uosto prie rytinio Luhansko miesto, kai gavo įsakymą tai padaryti, pirmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas.

Ankstesniame kariškių pranešime buvo sakoma, kad Ukrainos oro desantininkai kaunasi su Rusijos tankų batalionu, mėgindami išlaikyti oro uostą, esantį prie Luhansko – prorusiškų separatistų tvirtovės netoli Rusijos sienos.

„Ukrainos kariai gavo įsakymą ir organizuotai atsitraukė iš Luhansko oro uosto bei Heorhijivkos kaimo, – žurnalistams sakė atstovas Andrijus Lysenka. – Sprendžiant iš smūgių tikslumo, (į juos) šaudo profesionalūs Rusijos ginkluotųjų pajėgų artileristai.“

A.Lysenka pridūrė, kad pastarąją parą žuvo septyni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai.

Luhansko oro uostas ir Heorhijivka yra už kelių kilometrų į pietus nuo Luhansko.

Kaltinimai – ir Europai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apkaltino Europą ignoruojant faktą, kad Ukrainos armija „tiesiogiai taikosi į civilius“ šalies rytuose.

Ukrainos kariuomenės „šaudo į gyvenamuosius kvartalus tiesioginiu taikymu“, tačiau „daugelis šalių linkę to nepastebėti“, Rusijos televizija transliavo V.Putino pasisakymą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

Ukrainos prorusiškų sukilėlių veiksmus „lemia tai, kad Ukrainos reguliariosios pajėgos apsupo dideles gyvenvietes ir šaudo į gyvenamuosius kvartalus tiesioginiu taikymu“, teigė Rusijos lyderis.

„Ir to, deja, daugelyje šalių, įskaitant Europą, linkę to nepastebėti“, – pridūrė jis.

„Manau, (konflikto) pagrindinė priežastis – jog dabartinė Kijevo valdžia nenori vesti dalykiško politinio dialogo su savo šalies rytais. Būtent politinio dalykiško dialogo“, – V.Putinas sakė BBC reporteriui Johnui Sweeney (Džonui Sviniui).

Kalbėdamas apie sukilėlių veiksmus, V.Putinas pažymėjo, kad jų tikslas – nustumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo stambių miestų šalies rytuose.

„Pasipriešinimo pajėgų tikslas – atstumti tas ginkluotąsias pajėgas ir artileriją, kad jos negalėtų šaudyti į gyvenamuosius kvartalus“, – aiškino jis.

V.Putinas pabrėžė, kad dabar prasideda „labai svarbus procesas – tiesioginių derybų procesas“.

Kijevo, Maskvos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai pirmadienį susirinks Minske į vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, tačiau neaišku, ar jame dalyvaus prorusiški separatistai.

V.Putinas pridūrė, kad šį susitikimą padėjo surengti intensyvios diskusijos su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Europos šalių lyderiais.

„Dabar kontaktai atnaujinami“, – sakė jis.

Ragina pademonstruoti „sveiką protą“

Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) pademonstruoti „sveiką protą“ ir nesiimti abipusiai žalingų sankcijų, pirmąkart reaguodamas į Europos grasinimą įvesti papildomas baudžiamąsias priemones Maskvai dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

„Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V.Putino pasisakymą per vizitą rytiniame Sibiro mieste Jakutske.

„Kad dirbsime normaliu šiuolaikiniu režimu ir nei mums, nei mūsų partneriams neteks mokėti už šiuos abipusius įgėlimus“, – pridūrė jis per pasitarimą, kuriame buvo diskutuojama valstybės parama prioritetiniams investiciniams projektams Tolimųjų Rytų regione.

Kryme buvo nutrūkęs elektros tiekimas iš Ukrainos

Daugumoje Krymo pusiasalio, kurį Rusija kovo mėnesį atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo, miestų praėjusią naktį buvo dingusi elektra ir vietos lyderiai dėl to kaltina Kijevą sabotažu.

Maždaug du trečdaliai normalaus elektros tiekimo iš Ukrainos nutrūko maždaug 19 val. Grinvičo (20 val. Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai ITAR-TASS pranešė vietos platintojas. Tamsa buvo apgaubusi tokius didelius miestus kaip Jalta ir Sevastopolis, kuriame įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.

Tiekimas į pusiasalį, kuris iš Ukrainos gauna 80 proc. sau reikalingos elektros, galiausiai buvo atkurtas, nurodė „Crimenergo“.

Ukraina nepateikė jokio paaiškinimo dėl elektros dingimo, bet Krymo gubernatoriaus pareigas einantis pareigūnas apkaltino Kijevą naudojant elektrą kaip ginklą prieš šį pusiasalį.

„Tai naujausias Ukrainos valdžios sabotažo aktas, šį kartą skirtas sutrikdyti pasirengimą mokyklų atidarymui mokslo metų pradžiai“, – sakė Sergejus Aksionovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA-Novosti“.

P. Porošenka kaltina Rusiją

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį apkaltino Rusiją pradėjus „tiesioginę ir atvirą agresiją“, kuri, anot jo, radikaliai pakeitė jėgų pusiausvyrą konflikte tarp Kijevo vyriausybės ir prorusiškų separatistų.

„Tiesioginė ir atvira agresija buvo pradėta prieš Ukrainą iš kaimyninės valstybės. Tai radikaliai pakeitė padėtį konflikto zonoje“, – prezidentas pareiškė sakydamas kalbą vienoje karo akademijoje Kijeve.

Po praeitos savaitės įvykių, kai Ukrainos vyriausybės pajėgos patyrė skaudžių pralaimėjimų susirėmimuose su sukilėliais, bus imtasi pokyčių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų aukštojoje vadovybėje, pridūrė P.Porošenka.

Tarsis dėl paliaubų Ukrainoje

Ukrainos kontaktinės grupės susitikime, kuris vyks pirmadienį Minske, turėtų būti tariamasi dėl nedelsiamo ir besąlygiško ugnies nutraukimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Labai tikiuosi, kad šiandien turinčios įvykti derybos visų pirma bus skirtos pastangoms suderinti nedelsiamą ugnies nutraukimą be jokių (išankstinių) sąlygų“, – S.Lavrovas sakė per susitikimą su prestižinio Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) studentais šalies sostinėje.

„Karinio įsikišimo nebus – mes pasisakome už vien taikų šios sunkiausios krizės, šios tragedijos sureguliavimą, – pridūrė jis. – Viskas, ką darome, nukreipta į tai, kad būtų įgyvendinamas būtent politinis sprendinys.“

Pasak S.Lavrovo, Vakarų šalys aklai palaiko dabartinę Kijevo vyriausybę.

„Viskas, ką dabartinė Kijevo valdžia skelbia ir daro, yra palaikymą Vakaruose. (Jie) vertina absoliučiai nekritiškai, su išankstiniu nusistatymu, angažuotai“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.

JAV ragina apginkluoti

JAV Senato užsienio ryšių komiteto pirmininkas sekmadienį paragino aprūpinti Ukrainą ginklais, kad Kijevo vyriausybės galėtų priešintis „tiesioginei invazijai“, surengtai Rusijos.

„Turėtume aprūpinti ukrainiečius tokiais gynybiniais ginklais, kurie priverstų (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną brangiai sumokėti už tolesnę agresiją“, – senatorius Robertas Menendezas (Robertas Menendesas) sakė televizijos CNN pokalbių laidai.

„Tai nebėra kažkokių sukilėlių separatistų klausimas – tai tiesioginė Rusijos invazija. Privalome tai pripažinti“, – pridūrė jis.

Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai V.Putinas dar labiau padidino įtampą jau kelis mėnesius trunkančiame Ukrainos konflikte, pirmąkart prabildamas apie kaimyninės šalies rytinio regiono valstybingumo klausimą.

„Manau, kad Europos Sąjunga, NATO, taip pat Jungtinės Valstijos turi laikyti (šią padėtį) dramatiškai pasikeitusia. Turime suteikti ukrainiečiams galimybę kautis, kad apsigintų“, – R.Menendezas, kuris yra demokratas, sakė viešėdamas Kijeve.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas), itin aktyviai kritikuojantis Rusiją, palaikė R.Menendezo raginimą, sakydamas televizijai CBS, kad ukrainiečiai turėtų būti aprūpinti „ginklais, kurių jiems reikia“.

„Dėl Dievo meilės, negi negalime padėti tiems žmonėms apsiginti? Tai ne įsibrovimas. Tai invazija“, – sakė J.McCainas, kuris yra Senato užsienio ryšių komiteto narys.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris praeitą savaitę susilaikė, nepavadinęs pastarųjų Rusijos veiksmų invazija, planuoja priimti Ukrainos vadovą Petro Porošenka Baltuosiuose Rūmuose rugsėjo 18 dieną.

Gins savo ekonomiką

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

Pasak jo, jeigu būtų paskelbtos naujos sankcijos dėl krizės Ukrainoje, „mes visų pirma pradėtume nuo savų interesų – gintume savo ekonomiką, socialinę sferą, savo verslo įmones ir tuo pačiu darytume išvadas iš mūsų partnerių veiksmų“.

S.Lavrovas nesureikšmino Rusijos pašalinimo iš Didžiojo aštuoneto (G-8), kai Maskva kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, sakydamas, jog tas forumas prarado didelę dalį savo reikšmės, kai buvo įkurtas Didysis dvidešimtukas (G-20).

Rusijos diplomatijos vadovas taip pat sakė įžvelgiantis didelę „sankcijų inerciją“ pastaruosiuose ES viršūnių susitikimo sprendimuose.

„Vakar priimti Europos Tarybos sprendimai rodo, kad sankcijų inercija tebėra labai labai stipri“, – pažymėjo jis.

Maskva ragina Vakarų šalis plėtoti dialogą dėl padėties Ukrainoje, o ne skelbti didelio masto sankcijas, sakė S.Lavrovas.

„Susėskime ir kalbėkimės, užuot grasinę sankcijomis ir atkakliai laikėsi visiškai nerealių reikalavimų, kad sukilėliai atiduotų ginklus bei leistųsi sunaikinami – nes visas (Ukrainos prezidentas) Petro Porošenkos planas susiveda būtent į tai“, – pareiškė jis.

„Turime diskutuoti su savo partneriais, dėl ko mes nesutariame. Ir tikimės, kad jie su mumis elgsis lygiai taip pat, o ne tiesiog choru kaltins mus visomis mirtinomis nuodėmėmis“, – sakė ministras.

Per šeštadienį Briuselyje prasidėjusį ES viršūnių susitikimą buvo susitarta skelbti naujas sankcijas Rusijai, jeigu toliau bus eskaluojamas konfliktas rytų Ukrainoje.

Tokios priemonės gali būti taikomos Rusijos finansų ir energetikos sektoriams, o konkrečius pasiūlymus Bendrija planuoja suformuluoti per savaitę.

Dingo du jūrininkai

Du Ukrainos jūrininkai dingo sekmadienį po to, kai separatistų artilerija paskandino vieną pasienio sargybos katerį Azovo jūroje, o dar aštuoni jo įgulos nariai buvo išgelbėti, pirmadienį pranešė vienas sienos apsaugos tarnybos pareigūnas.

„Kateris buvo paskandintas. Sugebėjome išgelbėti aštuonis jūrininkus, kai į pagalbą atplaukė kiti kateriai. Septyni iš jų sužeisti arba apdegę. Du jūrininkai dingo. Tęsiame gelbėjimo operacijas“, – pareigūnas Serhijus Astachovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“.

„Išanalizavę padėtį, manome, kad ši ataka buvo įvykdyta iš artilerijos sistemos, tačiau dar nežinome, iš kur buvo šaudoma“, – pridūrė jis.