Didžiausiu per pastaruosius aštuonis dešimtmečius karu Europoje prasidėję 2023-ieji baigiasi jau dviem karais ir naujų ginkluotų konfliktų perspektyva.

Tie, kurie naiviai tikėjo, kad padedant besąlygiškai gėrį remiantiems sąjungininkams ir kazokų dvasios įkvėptiems pavyks greitai atkurti taiką Ukrainoje ir dar 2023-iųjų vasarą mėgautis Krymo paplūdimiais, liko nusivylę. Nepaisant technologinių skirtumų, mūšiai Ukrainoje primena Ericho Marios Remarque’o legendinį kūrinį „Vakarų fronte nieko naujo“, kurį aktualizavęs filmas labai jau simboliškai triumfavo šiųmečiuose „Oskaruose“.

Gėrio stovykla naują smūgį patyrė spalį, kai į Izraelį įsiveržę smogikai iš Gazos Ruožo žudė ne tik žydų kūdikius, bet ir pacifistus, šventai tikėjusius, kad terorizmą įmanoma nugalėti humanizmu. Šių dviejų karų akivaizdoje visi kiti 2023-iaisiais vykę įvykiai nublanksta arba atvirkščiai – pasirodo esą vienaip ar kitaip susiję su abiem konfliktais.

Stichija: liepos 17-ąją Graikijoje įsiplieskę iki pat rugsėjo pabaigos siautėję miškų ir krūmynų gaisrai nusiaubė 174 tūkst. teritoriją – Atikos regioną, Rodo, Korfu salas, nusinešė dešimtis gyvybių, privertė evakuotis tūkstančius gyventojų. / Petro Giannakourio / AP / „Scanpix“ nuotr.

Sausį po keturiolikos nesėkmingų balsavimų naujuoju JAV Atstovų rūmų pirmininku išrinktas Kevinas McCarthy. Tačiau jau spalį jis buvo priverstas postą užleisti Mike’ui Johnsonui, vadinamųjų trampistų atstovui, vadovavusiam teisinėms pastangoms panaikinti 2020-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus.

Net ir būdami mažuma tarp respublikonų aktyviausi Donaldo Trumpo rėmėjai trikdė sklandų JAV parlamento darbą. Klampiais debatais pavirto ne tik derybos dėl paramos Ukrainai ir Izraeliui paketo, bet ir pačių JAV valstybės biudžeto. Į 2024-uosius galingiausia planetos valstybė įžengė eikvodama laikiną biudžetą. Lapkritį priimtame biudžeto projekte numatytas finansavimas iki vasario 2 d., tačiau kai kurioms sritims skirtų pinigų pakaks tik iki sausio 19 d.

Smūgis: sausio 14 d. Rusijos raketa „X-22“ sunaikino daugiaaukštį pastatą Dnipro mieste, žuvo beveik 50 žmonių, o daugiau nei 80 buvo sunkiai sužeisti. Nuotraukoje – dėl klausos negalios į gelbėtojų kvietimus atsiliepti negalėjusi, beveik parą po griuvėsiais praleidusi Jekaterina Zelenskaja. 27 metų moteris per stebuklą išgyveno, tačiau neteko vyro ir vienų metų sūnaus. / Clodagh Kilcoyne / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Kovą Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio dėl karo nusikaltimų prieš Ukrainos vaikus, birželį „Wagner" maišto akivaizdžiai išgąsdintas Vladimiras Putinas metus baigia demonstruodamas jam būdingą pasitikėjimą savo nepažeidžiama galybe. Jevgenijus Prigožinas žuvo aviakatastrofoje, bent kiek labiau žinomi opozicijos politikai – užsienyje, kalėjimuose arba pradanginti iš viešumos – kaip kad bene garsiausias iš jų Aleksejus Navalnas. Garsiausias Rusijos kalinys buvo apkaltintas ekstremizmu ir rugpjūtį nuteistas devyniolikai metų kalėjimo. Apie jį, laikomą griežčiausio režimo kalinimo vietose, nuo pat gruodžio pradžios apskritai nebėra žinių.

Tokiomis dirbtinos ramybės sąlygomis Kremlius toliau skleidžia su realybe disonuojančias žinias. Šalies biudžete – akivaizdi deficito pergalė prieš pajamas, BVP augina karo pramonė, vartojimą – išmokos kare dalyvaujantiems ar jame žuvusiųjų šeimoms. Civilinė aviacija laikosi tik dėl to, kad užsiima hanibalizmu – vienus lėktuvus aukoja taisydami kitus. Tai, kad per pastaruosius 20 mėnesių neįvyko jokia rimta katastrofa, galima vadinti stebuklu.

Terorizmas: spalio 7-osios rytą „Hamas“ surengė ilgus metus ruoštą operaciją. Suniokoję apsauginės sienos stebėjimo sistemas, iš Gazos Ruožo į Izraelį įsiveržė, artimiausius kibucus ir netoli vykusio muzikos festivalio teritoriją nusiaubė keli tūkstančiai teroristų ir civilių. Per masines žudynes nužudyta daugiau nei 1 200 izraeliečių ir užsienio piliečių. Apie 200 žmonių teroristai paėmė įkaitais ir išsigabeno į Gazos Ruožą. Atsakydamas į žiaurumu tik su Holokaustu lyginamą išpuolį Izraelis paskelbė karą „Hamas“ ir pradėjo sausumos operaciją Gazos Ruože. Žudikų nuotraukoje – nusiaubtas namas Beeri kibuce. / Kobi Gideono / „Government Press Office of Israel“ / „Wikipedia“ nuotr.

Kad kompensuotų prarastas pajamas už energijos žaliavas, gautų Vakaruose gaminamų komponentų ar technologijų, privatus ir valstybei priklausantis verslas kuria sudėtingas šešėlines schemas. Gruodį jau 12-ąjį sankcijų paketą patvirtinusiai ES senka ekonominės kovos su agresoriumi priemonių atsargos, todėl kartu su kitais Vakarų partneriais blokas ima vis aktyviau medžioti sankcijų pažeidėjus. Naujausias „The Insider“ žurnalistų tyrimas atskleidė, kad įmonės iš JAV, Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Italijos, Suomijos, Austrijos, Serbijos, Baltijos šalių, nepaisydamos sankcijų, toliau parduoda Rusijai ar dalyvauja tiekdamos stakles ir komponentus tankams „Proryv“ ir „Armata“ gaminti.

Permąstyti Europai tenka ir savo santykį su migrantais. Tačiau, skirtingai nei prognozavo Kremliaus propagandininkai, nepasitenkinimą sukėlė ne nuo karo pabėgę ukrainiečiai, šimtatūkstantinėmis bendruomenėmis pasiskirstę ES šalyse, bet prieglobsčio prašytojai iš pačios Rusijos ir vadinamųjų globaliųjų pietų. Priežastis – ne kultūriniai skirtumai, bet grėsmė saugumui.

Gamta: vasario 6-ąją galingi požeminiai smūgiai supurtė Turkiją ir Siriją. Pirmasis žemės drebėjimas įvyko netoli Gaziantepo miesto, antrasis – netoli Ekineziu. 7,8 balo pagal Richterio skalę drebėjimai nusinešė daugiau nei 59 200 gyvybių, antra tiek buvo sužeista. / Hilmi Hacaloğlu / „Voice of America“ / „Wikipedia“ nuotr.

Šiais sumetimais arčiausiai Rusijos esančios valstybės praktiškai uždarė savo sienas bėgantiems iš Rusijos, palikdamos tik vadinamąsias humanitarines galimybes. Keisti migracijos politiką valdančiąsias partijas skatina ir kylanti nacionalistinių partijų populiarumo banga, į valdžios koridorius atnešanti paribiuose buvusius dešiniuosius populistus.

Tačiau teroro išpuoliai prieš Izraelį ir po jų per pasaulį nuvilnijusios antisemitinės demonstracijos, išpuoliai prieš Vakarų universitetuose studijuojančius žydus, elitinių aukštųjų mokyklų vadovybės šališkumas paskatino nuogąstavimus, kad islamiškasis radikalizmas šaknis į Vakarų visuomenę yra įleidęs gerokai giliau nei manyta. Dar neseniai ramiu užutėkiu buvusi Švedija pagal žmogžudysčių naudojant šaunamąjį ginklą skaičių atsidūrė tarp pirmaujančių Europoje ir kol kas beviltiškai ieško priemonių, kaip sustabdyti į tarpusavio karus įsivėlusias imigrantų gaujas.

Monarchas: gegužės 6-ąją Vestminsterio abatijoje įvyko naujojo Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III inauguracija. Nors buvo laikomasi senų tradicijų, oficiali ceremonija buvo gerokai kuklesnė nei pirmtakų, akcentuotas tvarumas – naujasis karalius dėvėjo savo senelio pirštines ir diržą. / Paulo Childso / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Neišvengiamų permainų poreikis pasiekė net Holivudą. Po nesėkmingų derybų su kino studijomis ir transliavimo platformomis dėl darbo užmokesčio ir dirbtinio intelekto invazijos gegužę streiką paskelbė tūkstančiai scenaristų ir aktorių. Nors vėlyvą rudenį susitarimą pavyko pasiekti, streiko aidai bus girdėti ir kitais metais: daugelis planuotų kino filmų ir serialų ekranus išvys gerokai vėliau nei planuota.

Pasaulio žiniasklaidos dėmesį vėl susigrąžino Pietų Amerika. Lapkritį Argentinos prezidento rinkimus laimėjo anarchokapitalistu save vadinantis Javieras Milei, pažadėjęs ne tik dramatiškai sumažinti valstybės išlaidas, bet ir uždaryti Centrinį banką ir pusę ministerijų.

Debiutas: kovo 9-ąją prisaikdintas naujasis Čekijos prezidentas. Juo tapo rinkimus laimėjęs politikos naujokas, kariuomenės atsargos generolas, buvęs Čekijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas, buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Petras Pavelas. / Piko Bosso / „Wikipedia“ nuotr.

95 proc. gruodžio 3-iąją Venesueloje vykusio referendumo dalyvių pritarė pretenzijoms į Gajanai priklausantį Esekibo regioną, kuriame atrasta milijardais barelių matuojamų naftos telkinių, trilijonai kub. m dujų. Po balsavimo Venesuelos valdžios priimti sprendimai sukėlė rimtų nuogąstavimų dėl pasauliui gresiančio dar vieno karinio konflikto.

Naujos karinės operacijos nuojauta gyvena ir Artimieji Rytai. Jemeno hučių sukilėliai nuo Gazos karo pradžios intensyviau atakuoja prekybos laivus Bab al Mandebo sąsiauryje ir Raudonojoje jūroje. Dėl to didžiosios laivybos bendrovės ėmė vengti šio maršruto, tačiau plaukiant iš Azijos į Europą aplink Afriką, kelionė pailgėja savaite, išauga degalų sąnaudos. Kad geriau apsaugotų svarbius laivybos maršrutus, vedančius į Sueco kanalą, JAV skelbia naują saugumo iniciatyvą, kurioje dalyvauja ne tik Kanada, kelios Europos šalys (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija), bet ir Bahreinas, Seišeliai.

Proveržis: gruodžio 14 d. ES lyderiai pritarė siūlymui su Moldova ir Ukraina pradėti derybas dėl narystės, o Sakartvelui suteiktas šalies kandidatės statusas. Nuotraukoje – gruodžio 17 d. Kišiniove surengto mitingo dalyvis, kartu su šimtais tėvynainių švenčiantis Moldovai palankų ES lyderių sprendimą. / Elenos Covalenco / AFP / „Scanpix“ nuotr.

2024-uosius pasaulis pasitinka slegiamas nerimo dėl Kinijos pretenzijų į Taivaną. Apie tai, kad nekeičia planų dėl šios šalies prijungimo prie žemyninės Kinijos, lapkritį vykusiame susitikime su JAV prezidentu Joe Bidenu atvirai pareiškė Kinijos lyderis Xi Jinpingas.