Maskva birželį prieš Ukrainą paleido 5 749 dronus ir 180 raketų – atitinkamai 29 proc. ir 15 proc. mažiau nei gegužę, po kelis mėnesius trukusių rekordinių oro smūgių kaimyninei šaliai.
Rusija kasdien apšaudo Ukrainą dronų ir raketų kruša, nukreipdama jas į ukrainiečius civilius ir svarbią energetikos infrastruktūrą per visą savo plataus masto invaziją, kuri tęsiasi jau penktus metus.
Per birželio mėnesio atakas žuvo kelių miestų civiliai gyventojai.
Viena iš jų kliudė UNESCO saugomą vienuolyną Kyjivo širdyje, kur užsidegė žymaus objekto stogas.
Bendras smūgių skaičius birželį sumažėjo Ukrainai suintensyvinus savo atakas prieš Rusiją, kurias ji vadina teisingu atpildu.
Kyjivas daugiausia taikosi į naftos perdirbimo ir eksporto objektus, pavyzdžiui, gamyklas, saugyklas ir uostus, tačiau taip pat pranešė apie sėkmingas atakas prieš karines gamyklas.
Praėjusį mėnesį ji pranešė, kad jos pajėgos smogė gamyklai, gaminančiai svarbius komponentus raketoms „Iskander“ Rusijos pietvakariniame Voronežo mieste, ir teigė, kad šis smūgis „reikšmingai sumažins Rusijos pajėgumus gaminti naujas raketas“.
Taip pat birželį per Ukrainos ataką kilo didelis gaisras naftos perdirbimo gamykloje į pietryčius nuo Maskvos, o sostinės priemiesčius apgaubė tirštų juodų dūmų debesys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pripažino, kad jo šalis susiduria su „iššūkiais“, įskaitant degalų trūkumą dėl Ukrainos smūgių.
„Matome problemas, jas žinome ir į jas reaguojame, tačiau tikrai užtikrinsime tiek šalies, tiek mūsų piliečių saugumą, taip pat Rusijos sienų neliečiamumą“, – kalboje savo rėmėjams sakė V. Putinas.
Analitikai teigia, kad šis bendro smūgių skaičiaus sumažėjimas gali būti susijęs su Ukrainos smūgiais, tačiau dar per anksti sakyti, kad tai yra tendencija.
Ukrainos analitikas Oleksijus Kopatka naujienų agentūrai AFP sakė, kad vieno mėnesio sumažėjimo nepakanka, kad būtų galima „kalbėti apie karinio-pramoninio komplekso išsekimą“.
Anot jo, Ukrainos smūgiai kariniams objektams kartu su karu su Iranu, kuris daro įtaką Teherano „Shahed“ dronų tiekimui Maskvai, galėjo prisidėti prie šio sumažėjimo, tačiau jis taip pat galėtų būti susijęs su taktiniais sprendimais.
Kitas ukrainiečių karinis ekspertas Serhijus Zgurecas pabrėžė, kad Maskva „nekeičia savo požiūrio į karo vedimą naudojant tolimojo nuotolio ginklus ir dronus“, ir pareiškė manąs, kad ateityje galima laukti naujų masinių dronų atakų.
Prancūzijoje gyvenantis analitikas Yohannas Michelis (Johanas Mišelis) teigė, kad šio mėnesio sumažėjimas gali būti susijęs su „galimu išteklių trūkumu“, nes Maskva perkelia savo oro gynybos priemones, siekdama atremti Ukrainos smūgius.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog yra įmanoma, kad Maskva pildo atsargas, ruošdamasi rudeniui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose praėjusią savaitę pranešė patvirtinęs 40 dienų „poveikio operaciją“ prieš Rusiją, „kuria siekiama priversti ją užbaigti karą“.
