Požiūris į derybų keliu pasiektą susitarimą smarkiai pasikeitė nuo 2022-ųjų, kai, „Gallup“ duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai ukrainiečių norėjo tęsti kovą iki pergalės. Dabar tokios nuomonės laikosi tik maždaug ketvirtadalis, o parama karo tęsimui nuolat mažėja visuose regionuose ir demografinėse grupėse.
Tokios išvados daromos apklausus daugiau kaip 1 tūkst. Ukrainoje gyvenančių 15 metų ir vyresnių respondentų. Kai kurios teritorijos, kurias kontroliuoja Rusija ir kuriose liko apie 10 proc. Ukrainos gyventojų, į apklausas, atliekamas nuo 2022 metų, neįtraukiamos dėl prieigos trūkumo.
Naujausioji apklausa atlikta liepos 1–14 dienomis. Maksimali tyrimo paklaida siekia 4,3 procentinio punkto.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios, Rusijai nesiliaujant smogti miestams toli už fronto linijos, žuvo daugiau kaip 12 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų. 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje, nusidriekusioje nuo Ukrainos šiaurės rytų iki pietryčių, kur žuvo dešimtys tūkstančių abiejų pusių karių, didesnė Rusijos kariuomenė pamažu užima vis daugiau žemių.
Apklausa paskelbta JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį nustatyto galutinio termino, iki kurio Rusija turi nutraukti žudynes arba jai bus taikomos griežtos ekonominės sankcijos, išvakarėse.
Naujos „Gallup“ apklausos duomenimis, maždaug septyni iš 10 ukrainiečių teigia, kad jų šalis turėtų kuo greičiau pradėti derybas dėl susitarimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį atnaujino savo pasiūlymą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau jo idėja buvo atmesta, Maskvai toliau laikantis savo reikalavimų. Po D. Trumpo specialiojo pasiuntinio susitikimo su Rusijos vadovu Maskvoje ukrainiečių lyderis ketvirtadienį vėl pasisakė už asmeninį susitikimą su V. Putinu.
Dauguma ukrainiečių nesitiki, kad artimiausiu metu bus pasiekta ilgalaikė taika, rodo apklausa. Tik maždaug ketvirtadalis sako, kad „labai“ arba „gana“ tikėtina, jog aktyvios kovos baigsis per ateinančius 12 mėnesių, o maždaug septyni iš 10 mano, kad „gana mažai“ arba „labai mažai“ tikėtina, jog aktyvios kovos baigsis per ateinančius metus.
Nuomonė apie JAV prastėja, apie Vokietiją – gerėja
„Gallup“ duomenimis, per pastaruosius kelerius metus ukrainiečių nuomonė apie JAV vyriausybę pablogėjo, o teigiamai atsiliepiančiųjų apie Vokietijos vadovybę padaugėjo.
Prieš trejus metus maždaug du trečdaliai ukrainiečių palankiai atsiliepė apie JAV lyderius. Naujausioje apklausoje šis rodiklis sumažėjo iki 16 procentų. Tai atspindi įtampą tarp abiejų šalių nuo tada, kai D. Trumpas sausį pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
Tačiau nors nuosmukis nuo praėjusių metų buvo didelis – 2024-aisiais teigiamą nuomonę apie JAV vadovybę turėjo 40 proc. respondentų, – šis procentas mažėjo dar prieš D. Trumpui pradedant eiti pareigas. Galbūt tai susiję su žymių respublikonų politikų antipatija milijardinei JAV paramai Ukrainai.
Per pastaruosius kelerius metus apie Vokietiją ukrainiečiai atsiliepia vis geriau – naujoje apklausoje teigiamą nuomonę apie ją turi 63 proc. apklaustųjų.
Sumenko viltys dėl įstojimo į NATO ir ES
Ukrainiečiai daug mažiau tiki, kad jų šalis per artimiausią dešimtmetį bus priimta į NATO ar Europos Sąjungą (ES), nei prieš kelerius metus.
Naujosios apklausos duomenimis, maždaug trečdalis ukrainiečių tikisi, kad Ukraina bus priimta į NATO per artimiausius 10 metų, maždaug ketvirtadalis mano, kad tam prireiks mažiausiai 10 metų, o trečdalis mano, kad tai neįvyks niekada.
Tai mažesni rodikliai nei 2022-aisiais, kai maždaug du trečdaliai ukrainiečių manė, kad per ateinantį dešimtmetį Kyjivas bus priimtas į NATO, ir tik kas dešimtas manė, kad tai neįvyks niekada.
Viltis, kad Ukraina bus priimta į ES, yra kiek didesnė, tačiau šis rodiklis taip pat sumažėjo. Dabar maždaug pusė, 52 proc., ukrainiečių tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį jų šalis taps ES dalimi, o 2022-aisiais tokių buvo 73 procentai.
