Po žinių apie žiaurius civilių kankinimus, prievartavimus ir žudymus Ukrainoje Vakarai pradeda kalbėti apie dar griežtesnes sankcijas, šalys išsiunčia Rusijos diplomatus į gimtinę, tačiau ar to pakanka? Dabartinę situaciją pasaulyje LNK studijoje dekonstravo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis.

Po Rusijos karių pasitraukimo iš Bučos pasaulyje girdimas tas pats pasibaisėjimas: žudynės yra smerkiamos, kalbama apie naujas sankcijas. Deja, istorija rodo, kad tarptautinių nusikaltimų tyrimai užtrunka ne vienus metus.

„Tarptautiniai mechanizmai, kurie padeda spręsti ir nagrinėti tas bylas, kurios susijusios su humanitarinės teisės pažeidimu, kaltinimais genocidu, paprastai yra tarptautinių organizacijų mechanizmuose ir tai yra biurokratija: reikia surinkti duomenis ir mašina įsisuka sunkiai, bet kai įsisuka, tos bylos trunka po keletą metų. Mes matėm daugybę tų bylų susijusių su buvusia Jugoslavija, Ruanda ir pan. Tikėtis sprendimo iš tarptautinių organizacijų iškarto iš dabar – neverta. Visiems turėtų rūpėti karo baigtis, nes jeigu Ukraina karą pralaimi, tos bylos bus visai kitoj šviesoj, kitaip sakant, bus nerelevantiška, nes kažkas užims jos teritoriją“, – teigė Š. Liekis.

Prieš daugiau nei 20 metų karas Europoje vyko buvusioje Jugoslavijoje, tačiau tuomet Vakarai nusprendė įsikišti. 

Jei Vakarai kovoja prieš barbarizmą, tai pastangos nėra pakankamos.

„Lyginant su Jugoslavija, dydžiai truputį ne tie, kadangi Rusija karinių pajėgų prasme yra antra pasaulyje, gal nepagrįstai, bet antra: turi branduolinį ginklą, milžinišką teritoriją, yra Jungtinių Tautų (JT) saugumo tarybos narys. Jugoslavija buvo santykinai silpnas tarptautinės sistemos dalyvis, besifragmentuojantis, yrantis. Kas mane neramina dabar, tai, kad JAV nerodo pakankamos valios, ryžtingumo ir aiškiai neįvardina savo tikslų šiame konflikte. Koks mūsų tikslas – ar kad Rusija pralaimėtų visoje Ukrainoje, su Krymu ar be jo, su Donecku ar be Donecko? O gal norima, kad ukrainiečiai būtų prie Maskvos? Į visus šituos klausimus niekas neatsako ir čia yra problema, nes pagalba kol kas neatrodo, kad būtų skirta rimtam dviejų blokų susidūrimui, kitaip sakant, jei Vakarai kovoja prieš barbarizmą, tai pastangos nėra pakankamos“, – kalbėjo VDU profesorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasaulio reakcija į paskutinius įvykius Ukrainoje dar tik formuojasi, tačiau jau dabar matome, kad kai kurios Europos valstybės išreiškia palaikymą Rusijai, rengdamos paradus miestuose.

„Ta reakcija dar tik eina, nes dabar yra pirmosios dienos po šio įvykio, visgi tai yra politinio proceso dalis: politikai reaguoja į rinkėjų nuotaikas, bet nereikia užmiršti, kad įvairių valstybių yra, pavyzdžiui, Graikijoje V. Putino palaikymas yra santykinai aukštas – Rusijos politiką palaiko 40 proc. rinkėjų. Situacija visur skiriasi: yra bendruomenės, kurios yra susijusios su Rusija. Toj pačioj Vokietijoj dėl 2,5 mln. etninių vokiečių emigracijos iš Rusijos, kurių dalis yra blogai integruoti, laikosi prorusiškų pažiūrų. Nusikaltimų prieš žmogiškumą, karinių, humanitarinių nusikaltimų faktorius yra labai svarbus formuojant Vakarų bendruomenės nuomonę ir simpatijas ar antipatijas, į kurias politikai turi reaguoti, nes politiko paklaus „ką darei tuo metu, kai ten vyko genocidas?“, – kalbėjo Š. Liekis.