Operacijos solistai
Operacija „Vidurnakčio kūjis“ iš viso truko 36 valandas, jos maršrutas nusidriekė nuo JAV Misūrio valstijos iki Irano, kur septyni bombonešiai „B-2 Spirit“, lydimi naikintuvų ir pagalbinių orlaivių, įvykdė vieną sudėtingiausių JAV karinių oro pajėgų misijų. Pirmosiomis birželio 21-osios valandomis ant Fordo ir Natanso branduolinių objektų krito keturiolika masyvių „GBU-57“ tipo bunkerių naikinimo bombų.
Prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pavadino šį puolimą įspūdingu kariniu veiksmu, kokio pasaulis nematė daugelį dešimtmečių. „B-2 Spirit“ – vieninteliam, galinčiam nešti po beveik 14 t sveriančias bombas „GBU-57“ – šiame spektaklyje teko pagrindinis vaidmuo.
Tik devynerius metus – nuo 1988 iki 1997 m. – gamintas „Northrop Grumman“ sukurtas bombonešis dažnai vadinamas Šaltojo karo reliktu. Jis išlieka nepakeičiamas JAV arsenalo elementas, nors jų Jungtinių Valstijų karinėse oro pajėgose yra tik 21.
Technologiškai pažangiausiuoju strateginiu bombonešiu pasaulyje laikomas „B-2“ nėra greičio stebuklas – dangumi juda ne ką greičiau nei civilinis keleivinis lėktuvas, tačiau jo galybė slypi kitur: yra nematomas radarams. Dėl ypatingos korpuso formos, kompozitinių medžiagų sparnuose ir radarą sugeriančio dangos „B-2“ sunku aptikti net šiuolaikiniams skaitmeniniams radarams.
„B-2“ neatsiejamas nuo kito išskirtinio JAV ginklo – bombų „GBU-57“, kurių negali panešti net pažangiausi „F-35“. Neseniai „B-2“ buvo modifikuotas taip, kad galėtų nešti po dvi šias bombas, neprarasdamas išskirtinės savybės likti nematomas. Ateities „B-21 Stealth“ taip pat turėtų galėti nešti šiuos ginklus. Teigiama, kad JAV per ateinančius dešimtmečius atnaujins bombonešių parką mažiausiai 100 gerokai pigesnių lėktuvų „B-21 Raiders“.
Suskaičiuoti skrydžiai
Apie 2 mlrd. dolerių kainavusius (šiandienos kainomis – 4,2 mlrd. dolerių) orlaivius, kurių valandos skrydis atsieina 65 tūkst. dolerių, pilotuoja išskirtiniai kariškiai, turintys bent kapitono ar armijos majoro laipsnį, galbūt skraido ir pulkininkai leitenantai. Dėl misijų specifikos – kiekviena jų gali pakreipti geopolitinius įvykius viena ar kita linkme, „B-2“ pilotus galima vadinti ypatingu JAV kariuomenės sluoksniu.
Kiek iš viso yra „B-2“ skraidžiusių ir skraidančių pilotų, nėra visiškai aišku. Už „B-2“, be kita ko, atsakinga Luizianoje esanti Oro pajėgų globalaus smūgio vadavietė. 2022 m. jos tinklalapyje buvo nurodyta, kad per 33 metus 550 asmenų yra gavę išskirtinį „B-2 Spirit“ numerį. Pirmieji du „B-2“ pilotai – Bruce’as Hindsas ir Rickas Couchas, 1989 m. liepos 17 d. atskraidinę orlaivį iš 42-osios gamyklos Palmdeile į Edvarso oro pajėgų bazę. Pirmoji karinė operacija buvo Kosove, vėliau „B-2“ naudoti per operacijas Afganistane ir Irake.
Tiesa, garbingi numeriai skiriami ne tik pilotams, bet ir kitiems asmenims, kuriems suteikiama reta galimybė skristi „B-2 Spirit“, pavyzdžiui, ministrų kabineto lygio sekretoriams, aukštiems kariniams vadovams, Kongreso nariams.
Operacijos, tokios kaip „Vidurnakčio kūjis“, iš kariškių pareikalauja ypatingų savybių, todėl tie, kam galima patikėti „B-2“ misijas, išrenkami per specialią atranką iš didelę patirtį turinčių karo pilotų, įvertinant jų fizines ir psichikos galimybes.
Pilotų mokslai trunka bent dešimt metų, visi mokosi ten pat – Vaitmeno oro pajėgų bazėje Misūrio valstijoje. Kai įveikia šimtus valandų teorijos užsiėmimų ir mokymosi „B-2“ simuliatoriuose, jiems leidžiama savo įgūdžius išbandyti ir praktiškai. Kiekvienam pakilusiam „B-2“ suteikiamas unikalus numeris. „Tai tarsi skaitmeniniai pirštų atspaudai“, – sako buvęs ilgametis „B-2“ pilotas, 78-ojo numerio savininkas Frenkas Cavuotis.
Rizikos kaina
Pilotai – jų operacijos metu paprastai būna du – turi būti išskirtinės ištvermės. Žmogaus galimybės tampa bemaž pagrindiniu operacijos trukmės ribojančiu veiksniu, nes orlaivis vienu ypu gali nuskristi 11 tūkst. km, o ir papildyti degalais jį galima skrydžio metu. Šis procesas, beje, vyksta pilotams jo nematant, vadovaujantis tik vizualiniais ženklais.
Agentūrai „Reuters“ atsargos generolas leitenantas Steve’as Bashamas, pernai į atsargą išėjęs pilotas, devynerius metus skraidęs „B-2“, pasakojo apie ypatingą dėmesį, kurį skrydžio metu reikia skirti režimui. Pilotai yra mokomi identifikuoti maisto produktus: kurie jų skatina virškinimą, kurie lėtina. Tai svarbu, nes lėktuve esąs tik vienas tualetas. S. Bashamas sako labiausiai mėgęs kvietinės duonos sumuštinius su kalakutiena be sūrio. „Kuo nuobodesnis, tuo geriau“, – sakė jis. Išlikti budriems padeda ir saulėgrąžų sėklų kramtymas.
Kabinoje, už sėdynių, esama nedidelės erdvės, kur pilotai gali atsigulti.
Dėl misijų specifikos – kiekviena jų gali pakreipti geopolitinius įvykius viena ar kita linkme, „B-2“ pilotus galima vadinti ypatingu JAV kariuomenės sluoksniu.
Nepaisant ypatingos atsakomybės ir rizikos, „B-2“ pilotų atlyginimai ne tokie dideli, kaip galima būtų tikėtis, mano „Die Welt“ kalbintas buvęs Vokietijos karinių oro pajėgų pilotas, karo ekspertas Thomas Wassmannas. Labiau tikėtini standartiniai JAV oro pajėgų įkainiai, kurie kasmet paskelbiami viešai. Mėnesinis atlyginimas, perskaičiavus į eurus, turėtų būti nuo beveik 5 500 iki 8 620 eurų. Be to, oro pajėgos kai kuriais atvejais dar moka priedus prie gyvenimo išlaidų ir draudimo.
Toks atlygis yra didesnis už JAV vidutinių pajamų medianą (federalinio rezervo banko 2023 m. duomenimis, ji siekė apie 31 309 dolerių). Tačiau, atsižvelgiant į didelę asmeninę riziką, kurią prisiima pilotai, atlyginimas atrodo gana ribotas. Anot „Die Welt“, panašaus rango Bundesvero pilotai gautų mažiausiai nuo 4 000 iki 6 427 eurų bruto – ir tam nereikėtų skraidyti nematomaisiais bombonešiais. Panašios kvalifikacijos civilinės aviacijos lakūnai uždirba dar daugiau.
Nuo picerijos iki Fardo
Operacija „Vidurnakčio kūjis“ vyko birželio 21–22 d. Stiprus ar tik simbolinis smūgis Irano branduolinei programai suduotas, kol kas neaišku. Tačiau jos eiga, ne visai sėkmingas bandymas suklaidinti stebėtojus – įspūdinga.
Pentagono darbą nuosekliai analizuojantys žurnalistai apie planuojamą operaciją galėjo numanyti iš netiesioginio požymio: „Google Maps“ nuo birželio vidurio nuolat rodė didesnį abiejų picerijų, kurias pėsčiomis galima pasiekti iš Pentagono, užimtumą. Šis „Pentagono picos indeksas“ ir anksčiau patikimai signalizavo gynybos ministerijoje vykstant intensyvų naktinį darbą.
Likus savaitei iki atakos, iš JAV pakilo degalų transporto lėktuvai „KC-35“ ir „KC-46“. Iš pradžių skridę Europos link, vėliau jie pasuko į JAV oro pajėgų bazę, esančia Diego Garsijos saloje Indijos vandenyne. „Boeing 767“ pagrindu sukurti lėktuvai perdirbti į skraidančias degalines, tad jų pasirodymas danguje buvo aiškus ženklas apie planuojamą energijai imlių bombonešių ir naikintuvų operaciją.
Birželio 21 d., apie vidurnaktį (vietos laiku), septynių „B-2“ bombonešių eskadrilė pakilo iš Vaitmano oro pajėgų bazės Misūryje. Radijo mėgėjai JAV Rytų pakrantėje užfiksavo „B-2 Stealth“ bombonešių komunikaciją su civiline oro eismo kontrolės tarnyba. Kad būtų išvengta susidūrimų intensyvioje JAV oro erdvėje, lėktuvai kurį laiką skrido su įjungtais transponderiais, tačiau, pasiekę Atlanto vandenyną, juos išjungė ir dingo iš radarų.
Virš Atlanto vandenyno bombonešiai buvo papildyti degalų – kadangi kiekvienu gabenta po dvi bombas, iš Vaitmano jie negalėjo pakilti pilnais degalų bakais.
Iš JAV bazės Konijoje, Turkijoje, pakilę žvalgybiniai „E-3 Sentry“ skrido palei Irano šiaurinę sieną – teikė bombonešiams papildomų duomenų, stebėjo erdvėje galimus priešo naikintuvus, radarus. Per anksčiau vykusias Izraelio atakas Irano oro gynybos gynybai ji jau buvo gerokai susilpninta.
Birželio 22 d., apie 0.30 val., Irano laiku, pagrindinėms atakos pajėgoms pasiekus Irano erdvę, JAV povandeninis laivas paleido sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ prieš pagrindinius Irano infrastruktūros taikinius.
2.10 val. ryto vietos laiku, įveikę 18 tūkst. km „B-2“ bombonešiai atakavo Natanso ir Fordo objektus. Beveik 14 t sveriančioje „GBU-57“ bomboje yra apie 2,5 t smūgiams atsparaus polimero sprogstamasis užtaisas. Bombos korpusas – iš specialiai sukurto plieno, todėl ji gali prasiskverbti iki 60 m į žemę ir uolieną, iki 20 m – į armuotą betoną. Detonatoriaus laikmatis fiksuoja smūgį į atakuojamą paviršių ir milisekundžių tikslumu aktyvuoja požeminį sprogimą. Dar 2003 m. JAV per karinę operaciją Irake galėjo identifikuoti tuomečio modelio „GBU-28“ silpnąsias vietas, todėl „Boeing“ kartu su „Northrop Grumman“ Pentagono užsakymu sukūrė naują, daug didesnę bombą.
Kaip pranešė JAV oro pajėgos, iš viso puolimas truko tik 25 minutes. Šešios „GBU-57“ numestos ant Fordo, dvi – ant Natanso objekto.
„B-2“ yra per didelis, kad kiltų nuo lėktuvnešio, todėl lėktuvas visada startuoja ir atlikęs darbą grįžta ten pat – į Vaitmano oro bazę.
Pentagono teigimu, operacijoje iš viso dalyvavo daugiau nei 125 orlaivių, tanklaivių, povandeninis laivas.
Naujausi komentarai