Vokiečiai pratęsė savo istorinį žygį – tai pirmosios šio klubo atkrintamosios pajėgiausiame Senojo žemyno turnyre.

Per pirmas 45 minutes itin pavojingų progų sukurta nebuvo, o kamuolį daugiau kontroliavo ir iniciatyvą turėjo Leipcigo žaidėjai.

O štai po pertraukos krito ir įvartis. 51-ąją minutę kamuolys gražiai perėjo iš kairiojo atakos krašto į dešinįjį, iš ten perdavimo sulaukė Dani Olmo ir smeigė įvartį į Jano Oblako vartus.

Madrido komandos treneris Diego Simeone reagavo greitai ir nusipelnė pagyrų, mat į aikštę žengęs Joao Felixas kaip reikiant pagyvino „Atletico“ žaidimą.

Pats J.Felixas 70-ąją minutę uždirbo 11 metrų baudinį į varžovų vartus, o tuomet jį ir realizavo – rezultatas tapo lygus 1:1.

Po pelnyto įvarčio Ispanijos komanda atgijo ir atakavo vis pavojingiau, tačiau situacija pasisuko ne jų naudai.

Tyleris Adamsas atsidūrė laiku ir vietoje 88-ąją minutę, šovė iš baudos aikštelės prieigų, o kamuolys, dar kliudęs S.Savičių, įskriejo į vartus. Tai ir lėmė Vokietijos klubo pergalę.

Pusfinalyje „RB Leipzig“ susitiks su „Paris Saint-Germain“ ekipa.

Labiausiai nukentėję regionai yra Maradis pietų-vidurio Nigeryje, Tahva ir Tilaberis vakaruose bei Dosas pietvakariuose.

Nukentėjusiesiems dalijami ryžiai, drabužiai, paklotai, antklodės ir muilas, pranešė pagalbos tarnybų pareigūnai.

Nigerio ir kitos upės išsiliejo iš savo krantų, o artimiausiomis dienomis skurdžioje Vakarų Afrikos valstybėje audros turėtų tęstis, pranešė meteorologijos tarnyba.

Rytinio Sankt Galeno kantono policija nurodė gavusi pranešima apie šių turistų dingimą vėlai trečiadienį. Apie incidentą pranešė dvi ispanės, priklausiusios tai pačiai grupei, bet nusprendusios nesileisti į žygy Parlitobelio tarpekliu.

Paieškų operacijoje dalyvavo apie 100 kalnų gelbėtojų, karių, policininkų ir netoliese esančios elektrinės darbuotojų, sakė policijos atstovas Hanspeteris Kruesi (Hanspėteris Kriuzis).

Prieš vidurnaktį trijų vyrų kūnai buvo rasti prie kalnų upokšnio žiočių, atsiveriančių į vieną ežerą, pridūrė jis.

„Vieta, kur jie buvo rasti, rodo, kad aukos buvo nuneštos riedulių ir vandens srauto ir dėl to žuvo“, – sakė H. Kruesi.

Jis pridūrė, kad grupė iš Ispanijos šiaurinio Navaros regiono keliavo be vedlio, bet turėjo kanjoningo patirties. Šio sporto entuziastai šokinėja ir čiuožia kalnų upeliais, laipioja tarpeklių šlaitais arba leidžiasi pasroviui, naudodamiesi apsaugos priemonėmis.

Kaip rodo turima informacija, keturi vyrai – 30, 33, 38 ir 48 metų amžiaus – atsiskyrė nuo dviejų moterų 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku ties įėjimu į tarpeklį, sakė H. Kruesi.

Po 18 val. tiesiai virš tarpeklio pradėjo siausti smarki audra, pridūrė policijos atstovas. Alpių gelbėjimo tarnybos narys Arminas Grobas sakė, kad staigaus potvynio srautas nusirito tarpekliu, esančių maždaug už 85 km į pietryčiu nuo Ciuricho ir pritraukiančiu daug kanjoningo mėgėjų.

Vyrams negrįžus į automobilių stovėjimo aikštelę moterys, įskaitant vieno iš ekstremalaus sporto mėgėjų žmoną, pranešė apie tai policijai.

Gelbėtojai sutemus turėjo nutraukti paieškas dėl nepalankių orų, bet vėl jas atnaujino ketvirtadienio rytą.

Alpėse kanjoningo mėgėjus yra ištikę nemažai nelaimingų atsitikimų.

1999 metais grupė užsieniečių turistų netoli Šveicarijoje esančio Interlakeno kurorto, buvo nunešta staigaus potvynio. Tąsyk nuskendo 18 jaunuolių iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ir Pietų Afrikos, taip pat trys jų vedliai.

Po šios nelaimės vienos pramogų bendrovės, kurioje turistai buvo užsisakę šį žygį, šeši buvę darbuotojai buvo pripažinti kaltais dėl aplaidumo, nusinešusio žmonių gyvybių. Jiems buvo skirtos lygtinės įkalinimo bausmės.

„Kreipiamės į esamą valdžią. Raginame ją: parodykite realius balsavimo rezultatus pagal kiekvieną rinkimų apylinkę; leiskite rinkėjams patikrinti dokumentus“, – sakoma per socialinius tinklus išplatintame M. Kalesnikavos pranešime.

Buvusi pretendento į prezidento postą Viktaro Babarykos rinkimų kampanijos štabo vadovės taip pat paragino vyriausybę liautis naudoti jėgą prieš taikiai protestuojančius opozicijos šalininkus ir varžyti jų laisvę, paleisti visus politinius kalinius ir sulaikytus demonstrantus.

Be to, M. Kalesnikava pasiūlė Baltarusijos miestų merams ateinantį savaitgalį sudaryti sąlygas organizuoti masinius susirinkimus.

„Duokite žmonėms galimybę taikiai išreikšti savo nuomonę“, – sakė ji.

„Visas pasaulis supranta, kad kelio atgal Baltarusijai nėra. Žiniasklaida rašo, kad Baltarusijos liaudis neatleis šio esamos valdžios žiaurumo, tarptautiniai politikai vienas po kito ragina dabartinį prezidentą sustabdyti tyčiojimąsi iš liaudies. Dabartinių įvykių įvertinti nesugeba tik Baltarusijos valdžia. Negi ji tikisi, kad rytoj ištrinsime iš atminties šių dienų įvykius?“ – kalbėjo M. Kalesnikava.

A. Lukašenkos oponentai kaltina jį suklastojus praeitą savaitgalį vykusius prezidento rinkimus, kad jų nelaimėtų populiari opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą. Remiantis oficialiai skelbiamais rinkimų rezultatais, A. Lukašenka gavo 80 proc. balsų ir užsitikrino šeštą kadenciją, o jo varžovė esą surinko 10,9 proc. balsų.

Keturias naktis po balsavimo Minske ir daugelyje kitų Baltarusijos miestų vyko opozicijos šalininkų demonstracijos, per kurias milicija prieš protestuotojus naudojo kurtinamąsias granatas, gumines kulkas, vandens patrankas ir, mažiausiai vienu atveju, kovinius šaudmenis.

Per šiuos neramumus žuvo mažiausiai du žmonės, šimtai buvo sužeisti, dar beveik 7 000 – sulaikyti.

Kalbėdamas per valstybinę televiziją ONT ministras sakė atsiprašantis „tų, kas atsidūrė šalia ir laiku neišėjo, nesuspėjo laiku atšokti. Žmonių, kuriems kliuvo... Už šitą, kaip dabar sakoma, smurtą, aš, kaip vadas, kaip viršininkas, noriu prisiimti atsakomybę, privalau prisiimti. Tiesiog žmogiškai atsiprašyti šių žmonių.“

Po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų, kurių rezultatai, anot autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo oponentų, buvo suklastoti, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per taikius masinius protestus, kuriuos brutaliai nuslopino milicija.  

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių.

Per demonstracijas vienas žmogus žuvo, daugiau kaip 250 nukentėjusiųjų gydomi ligoninėse. Trečiadienio vakarą patvirtinta dar vieno protestuotojo, kuris buvo sulaikytas sekmadienį pietrytiniame Gomelio mieste, mirtis.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per protesto akcijas nukentėjo daugiau kaip 100 teisėsaugos organų darbuotojų.

VRM vadovas ketvirtadienį lygino dabartinę padėtį Baltarusijoje su konfliktu tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl separatistinio Kalnų Karabacho, kur jam yra tekę tarnauti.

„Ten irgi [smurtas] prasidėjo nuo taikių protestų. Jais sumaniai naudojasi tie, kam to reikia“, – užsiminė J. Karajevas.

Jo nuomone, Baltarusijoje reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad „būtų užkirstas kelias tokiam perėjimui“ prie padėties, panašios į praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje susiklosčiusią Kalnų Karabache.

Ministras sakė, kad smurtą gatvėse sustabdyti įmanoma „laikantis protingos pilietinės pozicijos“.

„Nereikia aštrinti padėties, eiti į gatves ir provokuoti neramumus“, – pareiškė jis.

Kiek anksčiau A. Lukašenka paliepė pareigūnams „išsiaiškinti dėl faktų“, susijusių su opozicijos protestų dalyvių sulaikymu, sakė viena aukšto rango pareigūnė.

Anksčiau ketvirtadienį kelių svarbių Baltarusijos įmonių, įskaitant sunkiųjų mašinų gamybos milžinę BelAZ,  statybinių medžiagų gamintoją „Keramin“ ir metalurgijos įmonę BMZ, darbuotojai paskelbė pradedantys streiką, protestuodami dėl teisėsaugos griežtų veiksmų demonstrantų atžvilgiu.

„Prezidentas išklausė darbo kolektyvų nuomonės ir pavedė išsiaiškinti dėl visų faktų, [susijusių su] sulaikymais, įvykdytais pastarosiomis dienomis. Šiuo metu vyksta intensyvus darbas šia linkme. Jau iki šiandienos vakaro paleista daugiau kaip tūkstantis žmonių su pasižadėjimu nedalyvauti nesankcionuotuose renginiuose, o nepilnamečiai perduoti pasirašius tėvams“, – sakė Respublikos Tarybos pirmininkę Natalja Kačanova.

„Mums nereikalingos peštynės. Mums nereikalingas karas“, – tvirtino ji.

Vokietija išsikvietė Baltarusijos ambasadorių

Vokietija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungai, ketvirtadienį iškvietė Baltarusijos ambasadorių pokalbio dėl prezidento Aliaksandro Lukašenkos ginčijamos perrinkimo.

„Šiandien Baltarusijos ambasadorius buvo pakviestas į Federalinį užsienio reikalų tarnybą skubių diskusijų, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas vyriausybės šalitinis.

Penktadienį planuojama surengti ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį ketinama aptarti galimas sankcijas Baltarusijai už rinkimų klastojimą ir teisėsaugos smurtą prieš opozicijos protestuotojus.

A. Lukašenkos oponentai kaltina jį suklastojus praeitą savaitgalį vykusius prezidento rinkimus, kad jų nelaimėtų populiari opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą.

Keturias naktis po balsavimo Minske ir daugelyje kitų Baltarusijos miestų vyko opozicijos šalininkų demonstracijos, per kurias milicija prieš protestuotojus naudojo kurtinamąsias granatas, gumines kulkas, vandens patrankas ir, mažiausiai vienu atveju, kovinius šaudmenis.

Per šiuos neramumus žuvo mažiausiai du žmonės, šimtai buvo sužeisti, dar beveik 7 000 – sulaikyti.

Sostinės Benedikto turguje šilauogės kainuoja 7 - 8 eurus už kilogramą.

„Mažesnės kainos tikėtis nebeverta, nes šilauogių derlius jau baiginėjasi“, - tikina uogomis prekiaujanti moteris.

Kai tokia kaina, žmonės šiame turguje perka nedaug, vos po kelis šimtus gramų.

Kitokia situacija Vilniaus Kalvarijų turgavietėje. Joje žmonės perka ir po 10 kilogramų, nes čia šilauogės kur kas pigesnės.

Kalvarijų turguje šilauogių galima nusipirkti po šešis, penkis ar net keturis eurus.

Anksčiau šių uogų buvo galima nusipirkti po 3,5 euro, tačiau apribojus galimybę važiuoti į Lenkiją, rinkoje liko tik lietuviškos šilauogės. Jų tiekėjai, anot prekybininkų, iškart pakėlė kainą.

Vis dėlto ne visus pirkėjus padidėjusi šilauogių kaina gąsdina. „Jeigu aš mėgstu šilauoges, tai mokėsiu už jas tiek, kiek reikia“, - tvirtino turguje kalbinta moteris.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) pranešime netikėtas susitarimas, numatantis, kad Izraelis įšaldys planus aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto teritorijų, vadinamas „agresija“ prieš Palestinos žmones ir jų siekių, įskaitant norą įkurti dalyje Jeruzalės savo būsimos valstybės sostinę, „išdavyste“.

35-rių puolėjas, atstovaudamas Alytaus komandai, praėjusiame sezone „Betsafe–LKL“ čempionate iš viso sužaidė 20 rungtynių, vidutiniškai aikštėje praleido po 30 minučių, per kurias rinko po 8,3 taško, atkovojo 5,7 kamuolio ir atliko 1,5 rezultatyvaus perdavimo.

Mažeikiškis „Dzūkijos“ spalvas gina nuo 2018-ųjų, kuomet paliko tuometį Vilniaus „Lietuvos rytą“.

„Bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 6 381. Per parą jis padidėjo 204, iš jų 12 atvejų užfiksuota pasienio punktuose. Pastarąją parą mirė penki žmonės. Nuo pandemijos pradžios koronaviruso aukų skaičius šalyje pasiekė 221. Vidutinis mirusiųjų amžius – 77 metai“, - sakoma pranešime.

Pastaruoju metu Graikijoje didėja užsikrėtimo Covid-19 atvejų skaičius, jis sudaro 150-260 atvejų per parą. Per pastarąsias 15 dienų šalyje nustatyti 2 097 infekcijos atvejai.

Pasak specialistų, vis dažniau infekcija perduodama diskotekose, per masinius renginius, kurių dalyviai renkasi didelėmis grupėmis ir nedėvi apsauginių kaukių.

Kaip pranešė žurnalistams Graikijos sveikatos apsaugos ministras Vasilis Kikilias, šalyje vidutinis užsikrėtusiųjų amžius sumažėjo iki 36 metų.

Akcijos išsibarsčiusios po visą sostinę. Žmonės renkasi metropoliteno stoties „Puškinskaja“ rajone, kur prieš dvi dienas žuvo demonstrantas, mikrorajonuose, kur anksčiau vyko smurtiniai susirėmimai su OMONu, ir kitose vietose.

Pavyzdžiui, daugiau kaip 300 gydytojų dalyvavo solidarumo akcijoje prie Minsko medicinos universiteto, geležinkelio darbuotojai ir vietiniai gyventojai susirinko prie geležinkelininkų kultūros rūmų. Nedideli vietos gyventojų protestai taip pat vyksta miegamuosiuose rajonuose.

Kaip praneša naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, akcijos vyksta taikiai, daug žmonių su gėlėmis, balionais, plakatais su užrašu „Ne smurtui“. Automobilių vairuotojai protestų dalyvius palaiko garso signalais.

Protestus taip pat rengia ir kitų miestų gyventojai.

Kol kas nėra informacijos apie protestuotojų vaikymą ir sulaikymą. Ankstesnėmis dienomis demonstracijas slopindavo teisėsaugos institucijos.

Kaip pranešta anksčiau, Minsko gyventojai visame mieste ketvirtadienio rytą pradėjo rikiuotis į „solidarumo grandines“.

Po sekmadienio rinkimų, kurių rezultatai, anot Aliaksandro Lukašenkos režimo oponentų, buvo suklastoti, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per taikius masinius protestus, kuriuos brutaliai nuslopino milicija.  

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių.

Per demonstracijas vienas žmogus žuvo, daugiau kaip 250 nukentėjusiųjų gydomi ligoninėse. Trečiadienio vakarą patvirtinta dar vieno protestuotojo, kuris buvo sulaikytas sekmadienį pietrytiniame Gomelio mieste, mirtis.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per protesto akcijas nukentėjo daugiau kaip 100 teisėsaugos organų darbuotojų.

Suformavo 5 km ilgio „solidarumo grandinę“

Minske žmonės suformavo maždaug 5 km ilgio „solidarumo grandinę“ nuo metropoliteno stoties „Puškinskaja“ iki stoties „Kuncauščyna“, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi liudininkų pasakojimu.

Kaip pranešama, akcijoje dalyvauja ne mažiau kaip 1 000 žmonių. Jie rankose laiko baltas gėles. Pro šalį važiuojantys automobiliai palaiko susirinkusiuosius garso signalais. Gatve, palei kurią išsirikiavę protestuotojai, važinėja motociklininkai su nacionalinėmis baltai raudonai baltomis Baltarusijos vėliavomis.

Per tūkstantį mokslininkų paragino valdžią nutraukti smurtą

Daugiau kaip tūkstantis Baltarusijos mokslininkų pasirašė kreipimąsi, ragindami šalies valdžią nutraukti smurtą prieš opozicijos demonstrantus ir paleisti per protesto akcijas areštuotus žmones.

„Mes, žemiau pasirašę Baltarusijos Respublikos mokslininkai, dėstytojai, mokslo įstaigų darbuotojai, reikalaujame: nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą taikių piliečių atžvilgiu; paleisti visus sulaikytus demonstrantus ir politinius kalinius. Jėgos struktūrų veiksmus laikome neteisėtais, nepriimtinais, ir pažeidžiančiais Baltarusijos Respublikos Konstituciją, nes žmogus, jo teisės, laisvės ir jų realizavimo garantijos yra aukščiausia vertybė ir visuomenės bei valstybės tikslas“, – sakoma kreipimesi, kurį paskelbė portalas onliner.by.

Po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų, kurių rezultatai, anot autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo oponentų, buvo suklastoti, tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti per taikius masinius protestus, kuriuos brutaliai nuslopino milicija.  

Iš viso nuo protestų pradžios buvo sulaikyta apie 6,7 tūkst. žmonių.

Per demonstracijas vienas žmogus žuvo, daugiau kaip 250 nukentėjusiųjų gydomi ligoninėse. Trečiadienio vakarą patvirtinta dar vieno protestuotojo, kuris buvo sulaikytas sekmadienį pietrytiniame Gomelio mieste, mirtis.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per protesto akcijas nukentėjo daugiau kaip 100 teisėsaugos organų darbuotojų.

Kaip rašo onliner.by, per susitikimą su mokslinių tyrimų institutų direktoriais Baltarusijos mokslų akademijos prezidiumo pirmininkas Vladzimiras Husakovas pareikalavo, kad būtų imtasi atsakomųjų priemonių prieš kreipimosi signatarus.

„Buvau priverstas šiandien jus pakviesti, kad įvestumėt tvarką savo institutuose. Privalote žinoti, kuo gyvena kiekvienas žmogus – ypač jaunimas. Mes didžiavomės, kad atsinaujinome ir pririnkome jaunimo – bet jie juk nevaldomi! Ką jie daro laboratorijose – niekas nežino. Įsivaizduojate – „mokslininkai prieš smurtą!“ Ir visa tai prasidėjo nuo Mokslų akademijos“, – portalas citavo kreipimusi pasipiktinusio akademijos vadovo žodžius.