Dėl Rusijos puolimo Ukrainoje penktadaliui žmonijos gresia maisto trūkumas ir badas. Taip skelbia Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas. Jis teigia, kad Rusija ir Ukraina – vienos didžiausių grūdų, kukurūzų ir aliejaus eksportuotojų, tad dėl karo šių maisto produktų nebetieks. Tai iškart pajus 1,7 mlrd. žmonių. Situaciją LNK komentuoja Lietuvos ambasadorius JT Rytis Paulauskas.

– Kurį laiką generalinis sekretorius tą temą formuluoja. Susiklosčius daugumai aplinkybių, ir ne tik karui Ukrainoje, pasaulis įžengė į dar vieną krizės etapą. Akivaizdu, kad karas ir sankcijos ne vieninteliai faktoriai. Pasaulis sunkiai atsigauna po pandemijos, ekspertai mini ir vykusius prekybinius karus, pasaulyje daug konfliktų. Šie nestabilumai paveikia pasaulinę ekonomiką ir generalinis sekretorius akcentuoja, kad ir maisto, ir žaliavų kainos kyla, tai sukelia didžiulę įtampą besivystančioms valstybėms. Tai labiausiai pažeidžiama žmonių grupė. Generalinio sekretoriaus pareiga atkreipti dėmesį, kad šie faktoriai generuoja papildomų neramumų. Ekspertai mini ir 2008 m. krizę. Šiuo metu generalinis sektorius įspėja, kad kainų kilimas gali sugeneruoti panašių neramumų.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tai reiškia, kad Afrika, Artimieji Rytai gali labiausiai nukentėti? Kaip dėl Pietų Amerikos?

– Kol kas iš generalinio sekretoriaus suprantu, kad jis fiksuoja svarbiausius įtampos židinius. Tam jis įsteigė Strateginę krizių valdymo grupę, kad galėtų tiksliau įvertinti situaciją įvairiuose regionuose. Kol kas labai patikimos informacijos nėra. Situacija keičiasi, neįmanoma matyti viso globalaus vaizdo. Dauguma ekspertų įspėja, kad pokyčių yra ir jie matomi.

– Generalinis sekretorius mini du žodžius – skurdas ir badas. Jie gali būti skirtingai interpretuojami įvairiose šalyse. Ką jis turėjo omenyje?

– Labiausiai pažeidžiamuose regionuose yra žymiai skurdžiau, todėl pakilusios kainos ir žaliavų trūkumas gali sukelti badą. Gyvenimo lygio blogėjimas Artimųjų Rytų ar Afrikos regione skatina skurdą ir migracijos srautus.

– Vakarų žiniasklaidoje teigiama, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje yra nukreiptas ne tik į ukrainiečius, bet ir į alkstančių žmonių dalį. Citata: „Jie bus žudomi ne ginklais, bet badu.“ Kyla klausimas, kodėl JT nesiima ryžtingų sprendimų šiam karui sustabdyti?

– Be abejo, yra ilgalaikė JT erozija. Saugumo Taryboje poliarizacija, Rusija turi veto teisę. Tai viena iš priežasčių, net jei ir labai norime imtis ryžtingų veiksmų. Generalinis sekretorius daug kartų pabrėžė – sustabdykime šį beprasmį karą. Saugumo Tarybose mažiausiai dvylika šalių pasisako už karinių veiksmų sustabdymą. Šį klausimą perkėlus į JT Generalinę Asamblėją, yra daugiau nei 140 valstybių, kurios aiškiai įvardija, kad nusikalstamas karas, agresija pažeidžia JT Chartiją. Iš to kyla teisinė atsakomybė už karinius veiksmus, aiškiai pabrėžiamos humanitarinės pagalbos suteikimas. Negalima kaltinti JT, šiuo metu jos pasiekė jau apie 1 mln. Ukrainos gyventojų suteikdamos humanitarinės pagalbos. Stengiamasi, kad pagalba labiausiai nukenčiančioms grupėms – vaikams ir moterims – būtų suteikiama nedelsiant. JT yra valstybių susibūrimo vieta, organizacija, kurioje derinami interesai ir jie kartais skiriasi. Ryžtingų veiksmų nemažai, bet ir nemažai apribojimų, kurie susiję su agresoriumi, kuris veikia šioje organizacijoje.