JAV kariuomenė šeštadienį nepaskelbė apie naujus smūgius Iranui, nors iki šiol 13 naktų iš eilės atakuodavo ten esančius karinius taikinius.
D. Trumpas teigė dar nenusprendęs, ar suduoti didelius smūgius Iranui. Praėjus kelioms valandoms po jo komentaro Jemeno husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už raketų ataką prieš pietinį Saudo Arabijos Džizano miestą.
Husiai apkaltino JAV sąjungininką Rijadą „pavojingu eskalavimu“ po to, kai penktadienį Saudo Arabija smogė grupuotei priklausantiems kariniams taikiniams. Smūgiai buvo suduoti sukilėliams paskelbus Saudo Arabijos – didžiausios naftos gamintojos – jūrinę blokadą ir atakavus jos laivus Raudonojoje jūroje.
Šis paūmėjimas žymi naują frontą Artimųjų Rytų kare, kilusiame po vasarį surengtų JAV ir Izraelio smūgių Teheranui, ir prisideda prie Irano vykdomos Hormuzo sąsiaurio – vienintelio kito Rijado jūrinio maršruto – blokados.
Rijadas kol kas nepakomentavo šeštadienį „Telegram“ tinkle paskelbto husių pranešimo, kad „Jemeno raketų smūgis“ sukėlė gaisrus Džizane, tačiau Rijado civilinės saugos institucijos anksti šeštadienį paskelbė trumpus įspėjimus sostinės ir Janbu miesto gyventojams.
Penktadienį Saudo Arabijos vadovaujama koalicija pranešė, kad reaguodama į išpuolius prieš laivybą Raudonojoje jūroje, smogė husių objektams ir sunaikino komerciniams laivams grėsmę kėlusius taikinius.
Jemeno saugumo šaltinis naujienų agentūrai AFP teigė, kad tarp Saudo Arabijos taikinių buvo karinio jūrų laivyno bazė al Chudaidos uostamiestyje ir karinė stovykla Kamarano saloje.
Husiai prisiėmė atsakomybę už anksčiau šią savaitę įvykdytus išpuolius prieš du Saudo Arabijos laivus. Saudo Arabija patvirtino vieną iš šių išpuolių Raudonojoje jūroje.
„Lūžio taškas“
Eskalacija prasidėjo po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad susilaikys nuo didelės operacijos, nes Teheranas dabar esą rimtai žiūri į derybas su Vašingtonu.
„Ne, nepriėmiau“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas, paklaustas, ar priėmė sprendimą stipriai smogti Iranui. Pastaruoju metu buvo pranešimų, kad jis vis labiau nusivylęs karu ir svarsto apie plataus masto karinę operaciją.
„Žiūrėkite, mes su jais dabar kalbamės. Manau, kad bėgant dienoms jie darosi vis rimtesni, galbūt dėl akivaizdžios priežasties“, – sakė D. Trumpas.
Pasak jo, Iranas gali rinktis: sudaryti susitarimą arba susidurti su „daug aukštesnio lygio“ smūgiais po beveik dvi savaites trukusių JAV atakų, dėl kurių žlugo paliaubos.
D. Trumpas kadaise prognozavo, kad karas truks keturias ar penkias savaites, bet dabar jis artėja prie penkto mėnesio ribos ir mažina respublikono reitingus prieš lapkritį vyksiančius svarbius JAV kadencijos vidurio rinkimus.
D. Trumpas pridūrė nežinantis, koks būtų „lūžio taškas“ sprendimui priimti, tačiau pakartojo, kad jo raudona linija būtų, jei Iranas priartėtų prie branduolinio ginklo sukūrimo.
Jungtinės Valstijos teigia, kad smūgius vykdo siekdamos neleisti Iranui uždaryti svarbaus Hormuzo sąsiaurio.
Iranas atsakė smūgiais į JAV bazes, per kuriuos žuvo keturi amerikiečių kariai.
Irano kariuomenė penktadienį pranešė, kad įvykdė atakas, nukreiptas prieš JAV karinius objektus Bahreine, Jordanijoje ir Kuveite.
Tuo tarpu Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad nusitaikė į „Amazon“ duomenų centrą Bahreine, pranešė valstybinė žiniasklaida, nors nei JAV technologijų milžinė, nei Bahreinas šio teiginio nekomentavo.
Jungtinės Valstijos taip pat nepatvirtino, kad buvo taikytasi į jų objektus ar personalą.
JAV kariuomenė penktadienį skelbė, kad apšaudė ir išvedė iš rikiuotės tanklaivį, bandžiusį išvengti amerikiečių vykdomos Irano uostų blokados.
Bahreine šeštadienio rytą vėl kaukė sirenos, pranešė Vidaus reikalų ministerija, ragindama gyventojus slėptis.
„Aš jais pasitikiu“
D. Trumpas taip pat tvirtino, kad Rusija ir Kinija neginkluoja Irano, nepaisydamas pranešimų, kad abi šios šalys teikia Teheranui žvalgybos informaciją, skirtą taikytis į JAV pajėgas.
„Prezidentas Xi (Jinpingas (Si Dzinpingas)) sakė, kad nedalyvaus, o prezidentas (Vladimiras) Putinas sakė tą patį (...). Aš jais pasitikiu“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
„Nemanau, kad jie norėtų mane nuvilti“, – pridūrė jis.
Diplomatiniame fronte Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) Kirgizijoje susitiko su Irano diplomatijos vadovu Abbasu Araghchi (Abasu Aragčiu).
Wang Yi paragino atnaujinti derybas ir įgyvendinti susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama sušvelninti įtampą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione, pranešė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Paminėtas memorandumas – preliminarus susitarimas, kuriuo siekiama užbaigti karą – žlugo priešams kovojant dėl aklavietės Hormuzo sąsiauryje.
Naujausi komentarai