Vasarį skaičiuosime penktus metus, kai rusai pradėjo savo „specialiąją operaciją“ – per kelias dienas užimti Ukrainą.
„Matote, rusai dabar pateko į tokią aklavietę, kai visi pasirinkimai jiems yra blogi. Tęsti karą – alinantis dalykas, ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai. Pabaigti karą – irgi gana dramatiška pačiai Rusijai“, – kalbėjo L. Linkevičius.
V. Ušackas mano, kad per artimiausius metus, o greičiausiai – dar iki vasaros, Ukrainoje įvyks lūžis.
„Manau, kad šitie metai bus Ukrainos karo lūžio metai. Matome, jog diplomatija jau perima iniciatyvą karo veiksmų atžvilgiu. Tačiau net jei bus pasiektas rėminis taikos susitarimas ar paliaubos, žemo intensyvumo konfliktas tęsis. Detalės dar turės būti išdirbtos ir nušlifuotos“, – vertino diplomatas V. Ušackas.
Kad dabar V. Putinas kalba nematantis prasmės deryboms, V. Ušackas vadina derybine pozicija. Kad V. Putinas visgi norės derėtis, V. Ušackas sieja su JAV vidaus politika. Lapkritį vyks JAV prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partijai itin svarbūs Kongreso rinkimai.
D. Trumpui būtų naudinga pranešti apie jo pasiektą taiką.
„Pats V. Putinas išgyvena ne pačius geriausius metus ekonomikai. Suprasdamas, kad geriausias metas padaryti sandorį su D. Trumpu yra iki Kongreso rinkimų lapkritį, manau, kad susitarimą su D. Trumpu jis pasieks iki vasaros“, – svarstė V. Ušackas.
Net ir pasiektos paliaubos būtų trapios, o jų trukmė priklausytų nuo daugybės veiksnių.
„V. Putino tikslas yra sunaikinti Ukrainą, kad nebeliktų pėdsakų. Gal net ir tą tautą – nebūtinai fiziškai, bet grąžinti ją į savo įtakos sferą. Šis tikslas nesikeis tol, kol V. Putinas nepajus kainos už tai, ką daro. Iki šiol jis jos tikrai nepajuto“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Lietuva ir kitos regiono šalys labiausiai remia Ukrainą, tačiau V. Ušackas ir L. Linkevičius ragina suprasti, kad pagrindinių veikėjų, siekiančių taikos Ukrainoje, interesai labai skiriasi.
„Nematau jokių pokyčių, kurie atneštų proveržį. Visos pusės turi savo pozicijas ir interesus, kurie, reikia pripažinti, nelabai sutampa“, – sakė L. Linkevičius.
Tie, kurie labiausiai nori taikos – Ukraina ir Europa – patys jos pasiekti nelabai gali. Tie, kurie gali – amerikiečiai ir rusai – taiką supranta kitaip nei europiečiai. Todėl Ukrainai gresia daryti skaudžias nuolaidas.
„Mums svarbu, kad Ukraina po karinių veiksmų taptų tvari valstybė – integruota į Europą ir pasaulį. Kad visi – ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, britai, ispanai, amerikiečiai – traktuotume Ukrainą kaip neatsiejamą Vakarų dalį“, – pabrėžė V. Ušackas.
V. Ušackas ir L. Linkevičius siūlo tiek gyventojams, tiek sprendimus priimantiems politikams rasti balansą.
„Reikia vengti kraštutinumų. Vienas jų – panika, kad tuoj karas, ką daryti? Kitas – atsipalaidavimas, jog jau viskas tvarkoje. O tvarkoje nėra ir artimiausiu metu nebus“, – įspėjo L. Linkevičius.
Rusija pritaikė ekonomiką karui. Paliaubos Ukrainoje reikštų, kad Rusija galėtų dislokuoti pajėgas kitur ir greičiau kaupti atsargas.
„JAV buvimas Lietuvoje yra ir išliks svarbus tol, kol Europa neatsistos ant savo gynybinių kojų. Tai gali užtrukti 7, 10 ar net 15 metų, turint omenyje, kad Europos kariniai gebėjimai šiuo metu siekia tik apie 20 procentų JAV karinių gebėjimų“, – sakė V. Ušackas.
Europa kritikuojama dėl lėtų sprendimų, tačiau stiprėja ir Europos kariuomenės, ir karo pramonė, ir svarbiausių šalių laikysena.
„Jeigu anksčiau daugelis manė, kad tai – marginalinis grėsmės pojūtis ir kad Vakarų tai neliečia, dabar pamatė, jog liečia“, – teigė L. Linkevičius.
Anot L. Linkevičiaus ir V. Ušacko, istorinis saugumo garantas yra tai, kad prieš Rusiją nesame ir nebebūsime vieni. Daug kalbama apie Vokietijos Lietuvai skiriamą brigadą – tai tapo beveik įprastu procesu. Prieš kelerius metus patys vokiečiai apie tai nedrįso net galvoti. Vokietija pirmą kartą dislokuoja pajėgas užsienyje nuo jiems patiems tragiško Antrojo pasaulinio karo.
