Buvęs Estijos Užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius pabrėžė, kad Rusijos žodžiai neatitinka jos veiksmų, todėl diskusijose dėl karo pabaigos Maskva iš Ukrainai toliau reikalauja didelių nuolaidų.
„Matome du elementus. Vienas – taikos derybos, o kitas – intensyvūs kovos veiksmai fronto linijose“, – sakė R. Saksas.
Visgi, pasak jo Maskvai reikalai klostosi ne itin gerai, antraip ji visai nebūtų linkusi eiti į derybas.
„Nesakyčiau, kad Rusija planuoja visus 2026 metus praleisti kariaudama, nes ji susiduria su rimtomis problemomis ir be priežasties nesileistų į taikos derybas. Ketveri metai plataus masto karo nedavė rezultatų, todėl Rusija priversta persvarstyti savo veiksmus“, – pridūrė ekspertas.
R. Saksas atkreipė dėmesį į prezidento Vladimiro Putino Naujųjų metų sveikinimą, kuris, pasak jo, buvo lakoniškas ir beveik visiškai skirtas karui.
„Karo pradžioje Rusijos prezidentas norėjo parodyti, esą karas vyksta kažkur toli ir yra daugiausia kariuomenės reikalas. Dabar jo kalba skambėjo labiau kaip pagalbos šauksmas“, – sakė jis.
Pasak jo, tai rodo, kad Rusijos kariuomenė turi problemų su rezervais. Rusijos puolimo intensyvumas ties fronto linijomis, R. Sakso teigimu, taip pat yra sumažėjęs, o nuo rugsėjo rusų armija patiria milžiniškus nuostolius, kurių nesugeba kompensuoti naujais kariais.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos politinė sistema yra grįsta stipraus prezidento figūra, kuri negali viešai rodyti jokio silpnumo.
„Vieša karinga retorika nesikeis net jei jie silpni viduje. Tai svarbus elementas, siekiant suklaidinti priešą, be to, būtina savo piliečiams sudaryti įspūdį, kad režimas yra stiprus“, – paaiškino jis.
„Nėra jokios prasmės tikėtis greitų karo sprendimų. Rusija tikrai pateiks staigmenų, siekdama paveikti derybų eigą“, – sakė R. Saksas.
„Visgi aš laikausi nuomonės, kad Rusija norėtų šiais metais pasiekti rezultatą, kuris leistų jai pasakyti savo piliečiams, jog buvo pasiekta sėkme Ukrainoje“, – pridūrė buvęs užsienio žvalgybos vadovas.
Kaip penktadienį rašė ELTA, Kovos su dezinformacija centras (KDC) prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos skelbia, kad 2025 m. lapkritį Rusijos BVP augo tik 0,1 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais. Tai prasčiausias rezultatas nuo 2023 m. pradžios ir rodo, kad Rusijos ekonomika pereina į stagnacijos fazę.
KDC pažymi, kad tai yra tiesioginė karo ir Kremliaus vadybinės nekompetencijos pasekmė. Rusijos valdžia sąmoningai tęsia agresiją, nors jai nebepakanka ekonominio pagrindo. Rusijos ekonomika juda į aklavietę, ir kuo ilgiau Kremlius ignoruos realybę, tuo skaudesnės bus pasekmės.
Apie smarkiai padidėjusią recesijos riziką 2026 m., pasak „Ukrinform“, kalba net Kremliui lojalūs analitikai. Jie pripažįsta, kad trimis ramsčiais – biudžeto pumpavimu (išlaidomis), importo pakeitimu ir priverstiniu skolinimu – paremtas ekonomikos modelis baigia išsisemti.
