Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pripažino Rusiją kalta dėl „daugelio pažeidimų“, įvykdytų prieš kovotoją su korupcija Sergejų Magnitskį, kuris 2009 metais mirė kalėjime laukdamas teismo.

EŽTT nustatė, kad su suimtu S. Magnitskiu buvo netinkamai elgiamasi ir kad jam nebuvo teikiama reikalinga medicinos pagalba, kai jis buvo areštuotas dėl įtariamo mokesčių slėpimo.

Ši byla atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Rusijos tarnybų veiksmus prieš opią informaciją viešinančius pranešėjus ir politinius oponentus. Jungtinės Valstijos ir keletas kitų šalių priėmė vadinamuosius „Magnitskio įstatymus“, numatančius sankcijas Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus.

Apskaitininkas S. Magnitskis paviešino informacijos apie Rusijos valstybės pareigūnų numanomą 230 mln. JAV dolerių vertės sukčiavimo schemą ir 2008 metų lapkritį buvo suimtas.

Jis buvo apkaltintas dėl dviejų mokesčių slėpimo atvejų kartu su Williamu Browderiu (Viljamu Brauderiu) – britų finansininku, vadovavusiu rizikos draudimo fondui „Hermitage Capital“.

Nors S. Magnitskis dėl kasos uždegimo ir kitų sveikatos sutrikimų ne kartą prašė suteikti jam medicinos pagalbą, jis buvo ištisus mėnesius laikomas sausakimšose areštinėse, nepritaikytose teikti tinkamą gydymą, nustatė EŽTT. Taigi, tarnybų veiksmai  „akivaizdžiai netinkami“ ir „nepagrįstai sukėlė pavojų jo gyvybei“.

Septyni šią bylą nagrinėję EŽTT teisėjai, įskaitant vieną rusą, vienbalsiai nutarė, kad tarnybos „neteikė p. Magnitskiui svarbios medicinos pagalbos ir nevykdė savo pareigos apsaugoti jo gyvybę“.

Teisėjai taip pat nurodė, kad S. Magnitskis patyrė netinkamą prižiūrėtojų elgesį ir buvo nepagrįstai ilgai laikomas ikiteisminio kalinimo sąlygomis.

EŽTT taip pat pasmerkė „iš pagrindų nesąžiningą“ bylos nagrinėjimą po S. Magnitskio mirties, per kurį apskaitininkas buvo pripažintas kaltu.

Teismas nurodė Rusijai sumokėti 34 tūkst. eurų kompensaciją S. Magnitskio žmonai ir motinai.

EŽTT nutartis grindžiama prieš dešimtmetį paties S. Magnitskio pateiktu skundu, kurį vėliau tvarkė jo šeimos nariai.

Viena Rusijos prezidentūros komisija nustatė, jog S. Magnitskis buvo mušamas ir kad jam nebuvo suteikiama medicinos pagalba.

Vis tik niekas dėl to taip ir nebuvo nuteistas. Dviems kalėjimo gydytojams buvo iškelti kaltinimai dėl aplaidumo, nulėmusio kovotojo su korupcija mirtį. Tačiau vieną iš jų 2013 metais išteisino teismas, o kitas apskritai nebuvo patrauktas atsakomybėn, nes suėjo bylos senaties terminas.

Komentuodama vėliausią EŽTT nutartį, Rusijos teisingumo ministerija pabrėžė, kad Maskva neprivalo peržiūrėti S. Magnitskio byloje paskelbto verdikto dėl sukčiavimo. Anot ministerijos, teisėjai taip pat nepriėjo išvados, jog jis buvo neteisėtai suimtas ir paskui įkalintas.

S. Magnitskio šalininkai visgi pasveikino nutartį.

„Sergejus Magnitskis turėjo drąsos pasmerkti Rusijos vyriausybės aukščiausiosios vadovybės korupciją, nes tikėjo demokratine visuomene, gerbiančia žmogaus teises. Galų gale ta drąsa kainavo jam gyvybę. Šiandien įstatymų sistema, kuria jis taip pasitikėjo, pagaliau suteikė jam ir jo artimiesiems šiokį tokį teisingumą“, – pareiškė James'as A. Goldstonas (Džeimsas A. Goldstounas) iš advokatų grupės „Open Society Justice Initiative“, atstovavęs S. Magnitskio motinai EŽTT byloje.

Gegužę JAV Valstybės departamentas įvedė sankcijas dviem Rusijos tyrėjams, esą nuslėpusiems faktus apie S. Magnitskio kalinimą ir mirtį.

JAV Magnitskio įstatymas leidžia tarnyboms užblokuoti asmenų, įtrauktų į sankcijų sąrašus, turtą Amerikoje ir neleisti jiems atvykti į Jungtines Valstijas.

Buvęs S. Magnitskio darbdavys W. Browderis vadovavo kampanijai, kad kitos šalys priimtų panašių įstatymų. Šias pastangas jau vainikavo sėkmė Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Baltijos šalyse.