Abi šalys palaiko tik ribotus ryšius nuo tada, kai nutrūko derybos, surengtos pirmosiomis karo savaitėmis po Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį. Naujienų agentūra AFP apžvelgia, kokius kontaktus palaikė kariaujančios šalys.
Pokalbiai Turkijoje ir Baltarusijoje
V. Putinas užpuolė Ukrainą 2022 m. vasario 24 d., Kyjivas tą pačią dieną nutraukė diplomatinius santykius su Rusija.
Pirmosiomis karo savaitėmis abiejų šalių pareigūnai susitiko keliems derybų ratams Baltarusijoje ir Turkijoje, ieškodami susitarimo, kaip sustabdyti kovas. Kovo pradžioje jie susitarė atidaryti „humanitarinius koridorius“, bet šalys kaltino viena kitą dėl žlugusios kai kurių civilių evakuacijos iš Rusijos pajėgų apgulto pietinio Ukrainos Mariupolio miesto.
Per derybas Stambule Rusija pareikalavo, kad Ukraina liktų neutrali valstybė ir niekada negalėtų tapti NATO narė. Kyjivas siekė tarptautinio susitarimo, kuris garantuotų Ukrainos saugumą.
Tuo metu V. Zelenskis sakė, kad jo šalis turi „pripažinti“ „tiesą“, jog Ukraina neįstos į NATO. Per trejus metus nuo tada jis vėl ragino priimti Kyjivą į Aljansą.
Rusijos ir Ukrainos derybos nutrūko 2022 m. balandžio pradžioje, kai Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos buvo rasta dešimtys nužudytų civilių. Kyjivas ir Vakarai apkaltino Rusiją karo nusikaltimais, ši kaltinimus neigia, ir nuo tada nebuvo jokių tiesioginių derybų dėl karo užbaigimo.
Grūdų susitarimas
2022 m. liepos mėnesį Turkija ir Jungtinės Tautos padėjo sudaryti vienintelį abiejų kariaujančių šalių pasirašytą svarbų susitarimą, užtikrinusį saugų Ukrainos grūdų eksportą per Juodąją jūrą. Rusija iš jo pasitraukė 2023 m. liepą, sakydama, kad neįgyvendinamas atskirai sudarytas susitarimas sušvelninti sankcijas Rusijos žemės ūkio produktų ir trąšų eksportui.
Ukrainai pavyko eksportuoti grūdus alternatyviu laivybos maršrutu palei Rumunijos ir Bulgarijos pakrantes. Rusija grasino nusitaikyti į laivus ir puolė uostą bei grūdų saugyklas pietiniame Odesos mieste.
JAV tarpininkavimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti pareigas 2025 m. sausį, iš esmės pakeitė savo šalies užsienio politiką, siekdamas suartėjimo su V. Putinu.
Vašingtono derybininkai kovo 23 ir 24 dienomis Saudo Arabijoje surengė atskiras derybas su Ukraina ir Rusija.
Baltieji rūmai pranešė, kad Kyjivas ir Maskva sutiko su paliaubomis Juodojoje jūroje. Tačiau Rusija pareikalavo, kad Vakarų šalys panaikintų kai kurias sankcijas, nukreiptas į jos žemės ūkio sektorių. Vakarai atsisakė tai padaryti, kol susitarimas dar neįsigaliojo.
Maskva ir Kyjivas taip pat atskirai susitarė su Jungtinėmis Valstijomis padaryti 30 dienų pertrauką ir nesmūgiuoti į energetikos objektus, tačiau šalys kaltino viena kitą nuolat pažeidžiant šias paliaubas.
Apsikeitimai belaisviais, kūnų grąžinimas, vaikai
Apsikeitimas karo belaisviais ir mūšiuose žuvusių karių kūnų grąžinimas yra viena iš nedaugelio nuolatinio Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo sričių.
Per pastaruosius mainus Ukraina ir Rusija kiekviena paleido po 205 į nelaisvę paimtus karius. Šiems susitarimams nuolat tarpininkauja Jungtiniai Arabų Emyratai.
Rusijos valdžia taip pat perdavė Kyjivui kelis ukrainiečių vaikus, išvežtus į Rusiją arba buvusius Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, tarpininkavimo pastangoms vadovavo Kataras.
Ukraina reikalauja grąžinti beveik 20 tūkst. vaikų, kurie, jos teigimu, nuo 2022 m. buvo „deportuoti arba priverstinai perkelti“ į Rusiją. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) iš
