Gedimas didžiausioje Lenkijos elektrinėje pasijuto Europoje | kl.lt

GEDIMAS DIDŽIAUSIOJE LENKIJOS ELEKTRINĖJE PASIJUTO EUROPOJE

Energetikos ekspertai antradienį stengėsi visiškai atkurti Lenkijos didžiausios elektrinės darbą, po tinklų gedimo išsijungus dešimčiai iš 11 Belchatuvo jėgainės blokų ir šiai avarijai sutrikdžius elektros tinklų veiklą visoje Europoje.

Dėl staigaus elektros stygiaus Lenkijai turėjo skubiai importuoti energijos iš Vokietijos, Švedijos, Čekijos ir Slovakijos. Ši avarija Belchatuvo elektrinėje, kūrenamoje rudosiomis anglimis, išgaunamomis šalimais esančioje didžiulėje atviroje kasykloje, buvo antrasis didelis sutrikimas nuo 2015 metų.

Belchatuvo elektrinė gamina iki 20 proc. Lenkijoje suvartojamos energijos.

Avarijos padariniai pasijuto visą Europą apimančiame energetikos tinkle. Operatoriai pirmadienį po 17.30 val. Lietuvos laiku užfiksavo staigų srovės dažnio sumažėjimą nuo standartinių 50 hercų maždaug iki 49,85 herco. Kitos elektros tinklų bendrovės turėjo skubiai imtis priemonių kompensuoti didelius nukrypimus, kad to nepajustų vartotojai.

Pasak pareigūnų, elektrinės blogai išsijungė automatiškai dėl gedimo viename netoliese esančiame energijos skirstymo centre, prie kurio prijungti dešimt Belchatuvo elektrinės blokų. Vienuoliktasis blokas, kuris yra didžiausias šioje jėgainėje, yra prijungtas prie kito skirstymo centro, todėl jis nebuvo paveiktas.

Pagrindinė Lenkijos valstybinė energetikos ir kasybos įmonė PGE antradienį pranešė, kad aštuonių blokų darbas buvo atnaujintas, bet pabrėžė, kad iš naujo juos paleisti po visiško sustabdymo buvo nemenkas iššūkis.

PGE atstovė Beata Jarosz-Dziekanowska (Beata Jaroš-Dzekanovska) sakė, kad šalies energijos sistema veikia sklandžiai ir kad naujų elektros tiekimo sutrikimų neprognozuojama.

„Kaip sistemos operatoriai turime reikiamų rezervų, taip pat visada galime pasinaudoti importu“, – pabrėžė ji.

Ši avarija dar kartą pabrėžė būtinybę Lenkijai diversifikuoti energijos šaltinius. Apie 38 mln. gyventojų turinti šalis 65 proc. savo suvartojamos energijos išgauna degindama juodąsias arba rudąsias anglis, kurių didžioji šalis kasama šalyje.

Aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad Lenkija yra didžiausias stabdis, Europai stengiantis pereiti nuo teršiančio iškastinio kuro prie ekologiškesnių alternatyvų.

„Išsijungimas tokioje didelėje elektrinėje kaip Belchatuvas rodo, kad anglys nėra patikimas energijos šaltinis“, – sakė Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos padalinio koordinatorė Monika Sadkowska (Monika Sadkovska).

Vyriausybės energetikos strategijoje numatoma, kad anglių deginimo energijos gamybai šalis atsisakys ne anksčiau kaip 2049 metais. Ši data laikoma nuolaida 80 tūkst. darbininkų, dirbančių šalies anglių kasyklose. Vis dėlto šios pramonės mastas pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai sumažėjo, nes 1990 metais Lenkijoje dirbo apie 400 tūkst. angliakasių.

Praeitą savaitę naujas rudosiomis anglimis kūrenamas blokas buvo atidarytas pietvakariniame Turuvo mieste. Kaip ir Belchatuvas, ši jėgainė yra valdoma PGE. Pasak tarnybų, nauja moderni elektrinė buvo būtina, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie švaresnių šaltinių ir sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Vyriausybė neseniai pratęsė iki 2044 metų licenciją eksploatuoti Turuvo anglių kasyklą ir elektrinę. Šis žingsnis išprovokavo protestus kaimyninėse Vokietijoje ir Čekijoje.

Atsinaujinančių šaltinių energija, daugiausiai gaminama vėjo ir saulės jėgainių, šiuo metu sudaro tik apie 18 proc. Lenkijoje pagaminamos elektros energijos. Antradienį pasirašytas svarbus susitarimas dėl jūrinės vėjo energetikos plėtros turėtų padėti Lenkijai padaryti pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos tikslą iki 2030 metų užtikrinti, kad švarių šaltinių energija sudarytų mažiausiai 32 proc. viso pagaminamos.

Antradienį lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) taip pat paskelbė planus vystyti vandenilio technologijas kaip žingsnį klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos link, bet nepaminėjo jokių datų.

Anglimis kūrenamų taršių elektrinių gynėjai sako, kad šios jėgainės tebėra reikalingos užtikrinti patikimą energijos pasiūlą, didėjant paklausai. Anot jų, to negali garantuoti atsinaujinančių šaltinių – pavyzdžiui, saulės ar vėjo – elektrinės, nes jos pernelyg priklausomos nuo permainingų orų, be to, Lenkijoje šie pajėgumai vis dar nepakankamai išvystyti.

Energetikos ekspertas Bartlomiejus Sawickis (Bartlomejus Savickis) sako, kad maždaug 2025 metais Lenkija gali pristigti energijos, kai dalis jėgainių turės būti uždarytos dėl jų amžiaus.

Planuojama, kad energetinį stabilumą pereinamuoju laikotarpiu padės užtikrinti didelio masto suskystintų gamtinių dujų importas iš JAV, Kataro ir kitų šalių.

Belchatuvo rudųjų anglių kasykla yra didžiausia Europje, o jo elektrinė, kurios bendra galia yra apie 5,3 gigavato – didžiausia Lenkijoje. Ši jėgainė aprūpina energija apie 11,5 mln. namų ūkių.

Ši elektrinė taip pat buvo netikėtai išsijungusi 2015 metais, kai per didelę karščio bangą smarkiai išaugo vėsinimui reikalingos energijos vartojimas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS