„Bet kokį Izraelio buvimą Somalilande laikome mūsų ginkluotųjų pajėgų kariniu taikiniu, nes tai yra agresija prieš Somalį ir Jemeną ir grėsmė regiono saugumui“, – sakė grupuotės vadas Abdulmalikas al Houthi (Abdulmalikas Husis), sakoma sukilėlių žiniasklaidos internete paskelbtame pareiškime.
Penktadienį Izraelis paskelbė, kad oficialiai pripažįsta Somalilandą, 1991 metais vienašališkai atsiskyrusį nuo Somalio.
Husių vadas įspėjo, kad šis žingsnis turi rimtų pasekmių, sakydamas, kad pripažinimas yra „priešiška pozicija, nukreipta prieš Somalį ir jo Afrikos apylinkes, taip pat prieš Jemeną, Raudonąją jūrą ir šalis abiejose Raudonosios jūros pakrantėse“.
Somalilandas, kuris dešimtmečius siekė tarptautinio pripažinimo, užima strategiškai svarbią padėtį prie Adeno įlankos, turi savo pinigus, pasą ir kariuomenę.
Regiono analitikai mano, kad suartėjimas su Somalilandu suteiktų Izraeliui geresnę prieigą prie Raudonosios jūros ir leistų smogti husių sukilėliams Jemene.
Po 2023 metų spalio mėnesį prasidėjus karui Gazos Ruože Izraelis ne kartą smogė taikiniams Jemene, atsakydamas į husių išpuolius prieš Izraelį, kuriais, pasak sukilėlių, buvo solidarizuojamasi su palestiniečiais Gazos Ruože.
Irano remiami hutai nutraukė savo atakas nuo spalio, kai Gazos Ruože buvo sudarytos trapios paliaubos.
Nuo vienašališko nepriklausomybės paskelbimo Somalilandas buvo diplomatiškai izoliuotas, nors apskritai jame vyrauja didesnis stabilumas nei Somalyje, kur islamo kovotojai iš grupuotės „Al Shabaab“ periodiškai rengia išpuolius sostinėje Mogadiše.
Izraelio Somalilando pripažinimą kritikavo Afrikos Sąjunga, Egiptas, Turkija, šešių šalių Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Saudo Arabijoje įsikūrusi Islamo bendradarbiavimo organizacija.
Europos Sąjunga (ES) primygtinai reikalavo gerbti Somalio suverenitetą.
Naujausi komentarai