Latvijos premjerė Evika Silina (Evika Silinia) teigė, kad jos šalies teritorijoje nukritęs dronas, regis, buvo ukrainietiškas.
Latvijos gynybos ministerija informavo, kad karinės oro pajėgos 2.19 val. vietos (ir Lietuvos) laiku užfiksavo droną, kirtusį Latvijos sieną iš Rusijos pusės. Ankstyvojo perspėjimo sistemos Kraslavos savivaldybėje po dvidešimties minučių užfiksavo į sprogimą panašų garsą.
Incidentas įvyko Kraslavos savivaldybėje, maždaug už kilometro nuo Svarinio apskrities centro, naujienų agentūrai ELTA sakė savivaldybės civilinės saugos organizatorius Aivaras Belkovskis.
Artimiausias kaimas nuo incidento vietos yra už maždaug 300–400 metrų.
Įvykio vietoje rastos drono nuolaužos. Teritorijoje dirba ginkluotųjų pajėgų, policijos ir valstybės sienos apsaugos tarnybos daliniai.
Ministerijos teigimu, papildomos grėsmės civilių saugumui ar Latvijos oro erdvei nenustatyta. Pranešama, kad žmonės nenukentėjo, civilinė infrastruktūra neapgadinta.
Kaip pranešama, dronas sprogo pats, jis nebuvo numuštas.
Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) Jungtinio štabo viršininko pavaduotojas operacijoms brigados generolas Egilis Leščinskis pažymėjo, kad apskritai oro erdvės gynybos daliniams naktis buvo nerami – dar prieš minėtą incidentą, apie vidurnaktį, užfiksuota, kad iš Baltarusijos pusės į Latvijos oro erdvę įskrido objektas, kuris šiek tiek pasuko ir įskrido į Rusijos oro erdvę. Ten taip pat buvo išsiųsta oro erdvės gynybos grupė.
NBS generolas mano, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie koordinuotus dviejų šalių veiksmus prieš Latviją. Jis spėjo, kad abu orlaiviai nukrypo nuo kurso arba prieš juos buvo panaudotos priemonės, dėl kurių jie nukrypo nuo pradinės trajektorijos ir „įskrido į teritoriją, į kurią neturėjo patekti“.
E. Leščinskis įvertino, kad apskritai Latvijos gynybos sektorius yra pasirengęs tokio pobūdžio incidentams, tačiau 100 proc. saugumo garantuoti negalima, „jei kaimyninėse šalyse vyksta karinės operacijos“.
Gynybos ministras Andris Sprūdas paskelbė, kad dėl incidento nutraukė darbo vizitą Ukrainoje ir grįžta į Latviją.
Incidentas Estijoje
Tą pačią naktį, 3.43 val., iš Rusijos atskriejęs dronas rėžėsi į Auverės elektrinės kaminą šiaurės rytų Estijoje, netoli Narvos miesto, esančio prie Rusijos sienos.
Įvykio vietoje dirba Gelbėjimo departamento išminuotojai. Tyrimui vadovauja Valstybės prokuratūra, jį atlieka Vidaus saugumo tarnyba.
„Turimais duomenimis, dronas nebuvo nukreiptas į Estiją. Šiuo metu atliekami pirminiai veiksmai, o tyrimas išaiškins konkrečias aplinkybes“, – sakė generalinė prokurorė Astrid Asi.
Pirminiu „Enefit Power“ vertinimu, elektrinė tiesioginės žalos nepatyrė, o incidentas neturės didelio poveikio Estijos elektros sistemai.
Vyriausybė trečiadienio rytą susirinko į neeilinį posėdį.
„Tai yra Rusijos plataus masto agresijos karo pasekmė. Galima daryti prielaidą, kad tokių incidentų matysime ir daugiau“, – teigė Vidaus saugumo tarnybos generalinis direktorius Margo Pallosonas (Margas Palosonas).
Praėjusią naktį Ukraina dronais atakavo Ust Lugos uostą. Pranešama apie Ukrainos dronų atakas Leningrado srityje kovo 24-osios vakarą ir kovo 25-osios naktį.
Baltijos šalys yra galimoje dronų, nukreiptų į regioną netoli Sankt Peterburgo, trajektorijoje.
BNS rašė, kad ankstų pirmadienio rytą ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito dronas, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė. Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje.
Krašto apsaugos sistemos duomenimis, bepilotis orlaivis galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio. Įtariama, kad dronas turėjo atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
R. Kaunas: viskas dėl Rusijos karo
Visose Baltijos šalyse per pastarąsias dvi paras nukritus dronams, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad dėl to kaltas Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
„Viskas tik dėl Rusijos karo – agresorės Rusijos išprovokuotas karas mus atvedė iki šio taško, kai trijų Baltijos šalių teritorijose per 48 valandas nukrito dronai. Akivaizdu, kad oro gynyba yra iššūkis ne tik Lietuvoje, bet visame NATO“, – trečiadienį išplatintame komentare teigia R. Kaunas.
Estų pareigūnai: bepilotis tikriausiai buvo Ukrainos
Dronas, pataikęs į Auverės elektrinės kaminą, nebuvo ataka prieš Estiją, o bepilotis greičiausiai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir jo vyriausybės nariai.
„Remiantis turima informacija, tai buvo Ukrainos atsakomasis smūgis į Rusijos ataką, pasiekęs mūsų sienas. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė K. Michalas, primindamas praėjusių metų rugpjūtį Estiją netoli Elvos pasiekusį Ukrainos droną.
Pasak premjero, karo metu Ukraina atakavo Primorsko uostą, todėl Rusija padidino savo ginkluotųjų pajėgų parengtį. Reaguodamos į tai, Estijos gynybos pajėgos taip pat padidino parengtį ir stebi situaciją.
Konkretus atakų taikinys, anot K. Michalo, yra Ust Lugos uostas, iš kurio eksportuojamas rusiškas kuras, o gaunamos lėšos panaudojamos finansuoti atakas prieš Ukrainą.
Šioms atakoms panaudotam dronui taip pat pasukus Estijos link, todėl dėl paskutinės dronų bangos į gyventojų telefonus buvo išsiųstas visuomenės saugumo perspėjimas.
„Šis perspėjimas neabejotinai yra tinkamas ir būtinas. Jis buvo skirtas tik Rytų Viru regionui, tačiau išsiųstas visai Estijai, o tai sukėlė šiek tiek painiavos. Vis dėlto geriau, kad perspėjimą gautų visi, nei niekas“, – sakė K. Michalas.
Iš pasienio zonos dronas įvairius energetikos objektus gali pasiekti per kelias minutes.
„Turime būti pasirengę gynybai, tačiau beprasmiška kurti iliuziją, kad galime pastatyti sieną pasienyje su Rusija“, – teigė K. Michalas
Turime būti pasirengę gynybai, tačiau beprasmiška kurti iliuziją, kad galime pastatyti sieną pasienyje su Rusija.
Vidaus reikalų ministras Igoris Taro pakartojo, kad dronas į Estiją nuklydo per ataką, nukreiptą prieš Rusiją, ir kad Estija nebuvo taikinys. I. Taro patikino, kad nėra pagrindo nerimauti ir žmonės gali tęsti savo kasdienę veiklą.
I. Taro taip pat paneigė daugiausia rusakalbiuose socialiniuose tinkluose sklandančius gandus, esą dronas buvo paleistas iš Estijos. „Tai dronai, kurie skriejo netoli Estijos sienos“, – sakė I. Taro.
Gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) patvirtino, kad šiuo metu tiesioginės grėsmės Estijai nėra. Jis pridūrė, kad naktį dronai taip pat pažeidė Estijos oro erdvę virš jūros, konkrečiai virš Suomijos įlankos.
„Mes taip pat pakėlėme NATO oro policijos naikintuvus; naikintuvai buvo ore“, – sakė H. Pevkuras, paaiškindamas, kodėl kai kurie žmonės galėjo girdėti orlaivių triukšmą.
Pasak Vidaus saugumo tarnybos direktoriaus Margo Pallosono (Margo Palosono), tai buvo nuo kurso nukrypęs Ukrainos dronas, galbūt dėl Rusijos trukdžių. Dronas pataikė į viršutinę kamino dalį, per sprogimą niekas nenukentėjo.
„Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Andrus Durejko pažymėjo, kad Auverės elektrinė šiuo metu yra rezerve dėl žemų elektros kainų. Kamino viršutinei daliai padarytos žalos mastas vertinamas.
Prezidentas: Latvijoje nukritęs dronas buvo ukrainietiškas
Į Latvijos oro erdvę įskridęs ir sprogęs bepilotis buvo Ukrainos dronas, tikriausiai paleistas per koordinuotą operaciją prieš Rusijos taikinius, bendroje spaudos konferencijoje su premjere Evika Silina (Evika Silinia) pareiškė prezidentas Edgaras Rinkevičius.
Jis pabrėžė, kad informacijos mainai tarp institucijų ir pareigūnų vyko tinkamai. Duomenys buvo gauti laiku, juos operatyviai gavo ir Kraslavos savivaldybės vadovas.
Tuo pačiu prezidentas akcentavo, kad pagrindinis iššūkis išlieka oro gynybos sistemų plėtra. Jis pažymėjo, kad sprendimai šioje srityje jau priimti, pirkimai baigti, o sutartys pasirašytos, tačiau vis dar laukiama pristatymų.
E. Rinkevičiaus teigimu, didžiausią dėmesį reikėtų skirti sistemoms, galinčioms neutralizuoti tokius dronus, atsižvelgiant į tai, kad objektas Latvijos teritorijoje išbuvo palyginti trumpai ir nukrito už 10–15 kilometrų nuo sienos.
Prezidentas nurodė, kad šiuo metu nėra poreikio šaukti neeilinio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio, nes atitinkamos institucijos veiksmus jau sukoordinavo.
E. Rinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos karas prieš Ukrainą yra kur kas arčiau nei atrodo, todėl Latvijai būtina skubiai spręsti virtinę saugumo klausimų.