IRAKE PRIEŠ Q. SOLEIMANI LAIDOTUVES – NAUJAS SMŪGIS VIETOS KOVOTOJAMS

Irake anksti šeštadienį buvo suduotas naujas smūgis vietos proiranietiškų kovotojų pozicijoms, didėjant nuogąstavimams dėl galinčio kilti netiesioginio Irano ir JAV karo.

Šis incidentas įvyko kitą dieną po to, kai Vašingtonas surengė antskrydį, per kurį buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas.

Penktadienį Bagdade įvykdytas elitinių Kudso (Jėruzalės) pajėgų pajėgų vado generolo majoro Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) nužudymas žymi didžiausią įtampos eskalavimą tarp Teherano ir Vašingtono, žadančio nusiųsti į regioną daugiau karių, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė nenorįs karo.

Šeštadienį surengto naujo antskrydžio taikiniu tapo vilkstinė, priklausanti „Hashed al Shaabi“ – Irako sukarintam tinklui, kuriame dominuoja šiitų grupuotės, palaikančios glaudžius ryšius su Teheranu.

„Hashed al Shaabi“ nenurodė, ką laiko atsakingu už ataką, tačiau irakiečių valstybinė televizija pranešė, jog smūgį sudavė JAV oro pajėgos.

Vienas šaltinis policijoje sakė naujienų agentūrai AFP, kad per antskrydį „žuvo ir buvo sužeista“ žmonių, bet konkrečių skaičių nepateikė. JAV nekomentavo situacijos iš karto po atakos.

Operacija buvo įvykdyta kelios valandos iki planuojamų gedulo eitynių Q. Soleimani, nukautam kartu su „Hashed al Shaabi“ vadovo pavaduotoju Abu Mahdi al Muhandžiu (Abu Mahdžiu al Muhandžiu) per tikslų bepiločio orlaivio smūgį, atminti.

Būdamas Irano revoliucinės gvardijos užsienio operacijų vadovas, Q. Soleimani buvo įtakingas veikėjas šalies viduje; jis buvo atsakingas už aktyvų Irano varžymąsi dėl įtakos regione ir vadovavo antiamerikietiškoms pajėgoms.

D. Trumpo teigimu, 62 metų generolas, kuris jau anksčiau buvo įtrauktas į JAV „juodąjį“ sąrašą, planavo artimiausiu metu surengti išpuolių prieš amerikiečių diplomatus.

Jo nužudymas smarkiai sukrėtė regioną, o irakiečiai būgštauja, kad Vašingtonas ir Teheranas gali pradėti netiesioginį karą jų teritorijoje.

Penktadienį netoli Bagdado tarptautinio oro uosto surengtas antskrydis iš viso pareikalavo penkių Revoliucinės gvardijos ir penkių „Hashed al Shaabi“ kovotojų gyvybių.

Šeštadienį Bagdade vyksta didelė valstybinių laidotuvių procesija, prie kurios prisidėjo Irako premjeras Adelis Abdel Mahdi (Adelis Abdel Mahdis). Vėliau ceremonijos vyks į pietus nuo sostinės esančiame šventajame šiitų mieste Nadžafe.

Žuvusių Revoliucinės gvardijos narių kūnai paskui bus nuskraidinti į Iraną, kur dėl Q. Soleimani žūties buvo paskelbtas trijų dienų gedulas.

Teheranas jau paskyrė naujuoju Kudso pajėgų vadu jo pavaduotoją Esmailą Qaani (Esmailą Kanį).

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pažadėjo „žiauriai atkeršyti“, o Teherane dešimtys tūkstančių protestuotojų degino JAV vėliavas ir skandavo „mirtis Amerikai“.

D. Trumpas pasveikino operacijos baigtį, teigdamas, kad nusprendė „likviduoti“ Q. Soleimani, sužinojęs, kad šis „aktyviai“ ruošė išpuolį prieš JAV diplomatus ir karius.

Baltųjų rūmų vadovas penktadienį patikino, jog Vašingtonas nesiekia platesnio konflikto, pabrėždamas: „Vakar vakare ėmėmės veiksmų karui sustabdyti. Nesiėmėme jokių veiksmų karui pradėti.“

Tačiau jau po kelių valandų Pentagonas paskelbė, kad į Irako pietinį kaimyną Kuveitą bus papildomai išsiųsta 3 000–3 500 karių.