Teheranas ir Vašingtonas nuo balandžio mėnesio surengė penkis derybų ratus, kad parengtų naują branduolinį susitarimą, kuris pakeistų 2015 m. sutartį, iš kurios D. Trumpas 2018-aisiais per savo pirmąją kadenciją prezidento poste pasitraukė.

Nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus, jis atgaivino savo „didžiausio spaudimo“ Teheranui kampaniją, palaikydamas branduolinę diplomatiją, tačiau kartu įspėdamas apie karinius veiksmus, jei ji žlugs.

„Visos jų bazės yra mums pasiekiamos, mes turime prieigą prie jų ir nedvejodami taikysimės į jas visas priimančiosiose šalyse“, – nurodė Irano gynybos ministras Azizas Nasirzadehas, atsakydamas į JAV grasinimus imtis karinių veiksmų, jei derybos žlugs.

„Duok Dieve, reikalai to taško nepasieks ir derybos bus sėkmingos“, – pažymėjo ministras ir taip pat pridūrė, kad konflikto atveju JAV pusė „patirs daugiau nuostolių“.

Jungtinės Valstijos Artimuosiuose Rytuose turi keletą bazių. Didžiausia iš jų yra įsikūrusi Katare.

Iranas ir JAV neseniai pateko į diplomatinę aklavietę dėl Irano vykdomo urano sodrinimo. Teheranas šį procesą gina kaip „nediskutuotiną“ teisę, o Vašingtonas jį vadina „raudonąja linija“.

D. Trumpas anksčiau pareiškė optimizmą dėl derybų ir praėjusį mėnesį per kelionę po Persijos įlankos šalis tvirtino, kad Vašingtonas „artėja“ prie susitarimo.

Tačiau trečiadienį paskelbtame interviu D. Trumpas nurodė esąs „mažiau užtikrintas“, kad JAV ir Iranas gali pasiekti susitarimą. Jis taip kalbėjo atsakydamas į klausimą, ar jis mano, kad gali užkirsti kelią Teheranui sodrinti uraną.