D. Trumpas davė Teheranui 48 valandas vėl atverti sąsiaurį, kuris faktiškai buvo uždarytas nuo karo, kurį išprovokavo vasario 28-osios JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną, pradžios.
Karas nuo to laiko išplito po Artimuosius Rytus, o Iranas atsakė dronų ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
„Jei Jungtinių Valstijų grasinimai dėl Irano elektrinių bus įvykdyti (...) Hormūzo sąsiauris bus visiškai uždarytas ir nebus atidarytas tol, kol nebus atstatytos mūsų sunaikintos elektrinės“, – valstybinės televizijos transliuotame pareiškime teigė kariuomenės operatyvinė vadovybė „Khatam Al-Anbiya“.
Kariuomenė teigė, kad taip pat smogtų Izraelio „elektrinėms, energetikos ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrai“, taip pat elektrinėms regiono šalyse, kuriose yra JAV bazės, ir įmonėms, kurių akcininkai yra JAV.
Ji pridūrė, kad to bus imtasi „siekiant apginti mūsų šalį ir mūsų tautos interesus“.
Iranas jau beveik visiškai užblokavo šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, tačiau palyginti nedideliam laivų skaičiui pavyko juo praplaukti – analitikos įmonės „Kpler“ duomenimis, tai sudaro apie penkis procentus prieškarinio srauto.
Paprastai juo praplaukia penktadalis pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų.
Irano pajėgos užpuolė kelis laivus, teigdamos, kad jie nepaisė „įspėjimų“ dėl tranzito šiuo vandens keliu.
Pastarosiomis dienomis Iranas leido praplaukti kai kuriems laivams iš šalių, kurias laiko draugiškomis, tačiau perspėjo, kad blokuos laivus iš šalių, kurios, kaip jis įsitikinęs, prisijungė prie agresijos prieš jį.
Irano parlamentas svarsto įvesti mokesčius už laivybą per sąsiaurį, o parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas (Mohamadas Bageras Galibafas) pareiškė, kad jūrų eismas niekada „negrįš į prieškarinį statusą“.
(be temos)