Iranas pripažino netyčia numušęs Ukrainos lainerį | kl.lt

IRANAS PRIPAŽINO NETYČIA NUMUŠĘS UKRAINOS LAINERĮ

Iranas šeštadienį pripažino šią savaitę netyčia numušęs Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, kuriuo skridę visi 176 žmonės žuvo, ir pareiškė, kad tai yra „neatleistina klaida“.

Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvas sudužo trečiadienį ryte tuojau po to, kai Iranas paleido virtinę balistinių raketų į karines bazes Irake, kuriose laikoma amerikiečių karių, atsakydamas į savo įtakingo generolo Qasemo Soleimani (Kasimo Soleimanio) žūtį per praeitą savaitę Bagdade surengtą JAV bepiločio orlaivio smūgį.

„Irano Islamo Respublika giliai gailisi dėl šios pragaištingos klaidos“, – per „Twitter“ parašė Irano prezidentas Hassan Rouhani (Hasanas Rouhanis).

„Per ginkluotųjų pajėgų vidaus tyrimą buvo padaryta išvada, kad, deja, dėl žmogaus klaidos paleistos raketos sukėlė Ukrainos lėktuvo siaubingą katastrofą ir 176 nekaltų žmonių žūtį“, – pridūrė jis.

„Tyrimai bus tęsiami, siekiant nustatyti ir nuteisti [atsakinguosius] už šią didžią tragediją ir neatleistiną klaidą“, – pažymėjo prezidentas.

Anksčiau Irano valstybinė naujienų agentūra IRNA paskelbė kariškių pranešimą, kad MAU laineris „Boeing 737“ buvo palaikytas „priešišku lėktuvu“, kai priešų keliama grėsmė buvo pasiekusi aukščiausią lygį.

Tačiau dar penktadienį Irano civilinės aviacijos vadovas neigė pareiškimus, kad lėktuvas buvo numuštas, didėjant tarptautiniam spaudimui Teheranui atlikti patikimą tyrimą, kai kelios Vakarų vyriausybės apkaltino šiitišką respubliką raketų smūgiu.

Irano kariškiai savo ataskaitoje, kurios ištraukas paskelbė iraniečių žiniasklaida, nurodo, kad kariuomenės ekspertų grupė, dirbusi atskirai nuo civilinės aviacijos tarnybų, nustatė, jog klaida buvo padaryta šalies oro erdvės sistemoms laikantis aukščiausio lygio parengties, atsižvelgiant į galimų JAV aviacijos smūgių grėsmę.

Esant šioms „sudėtingoms ir įtemptoms sąlygoms“ ukrainiečių lėktuvas tuojau po pakilimo iš Teherano oro uosto pakeitė kursą.

„Tuomet jis [Irano radarų ekranuose] tapo visiškai panašus į priešo orlaivį, priartėjusį prie Revoliucinės gvardijos svarbaus objekto. Esant šioms aplinkybėms dėl žmogaus klaidos ir be išankstinio nusistatymo šis taikinys buvo numuštas. Tai lėmė mūsų brangių tėvynainių, taip pat užsienio piliečių kankinišką žūtį“, – sakoma ataskaitoje.

Kariškiai pažadėjo „iki nulio sumažinti tokių katastrofų pasikartojimo tikimybę. Tam reikia radikaliai pakeisti operacijų vykdymo metodus.“

„Kaltieji stos prieš karo teismą“, – pabrėžė ataskaitos autoriai.

Nelaimė įvyko regione tvyrant didelei įtampai dėl Q. Soleimani nužudymo, didėjant nuogąstavimams dėl galinčio kilti JAV ir Irano karo.

Vašingtonas sakė, kad Q. Soleimani buvo likviduotas, siekiant užkirsti kelią „artimiausiu laiku“ turėjusiai įvykti atakai prieš JAV ambasadas. Prieš paleisdamas raketas į bazes Irake Iranas pažadėjo „žiaurų kerštą“ už generolo nužudymą.

„Prie šios katastrofos atvedė žmogaus klaida per krizę, sukeltą JAV avantiūrizmo“, – savo tviterio žinutėje rašo Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

„Reiškiame gilų apgailestavimą, atsiprašymą ir užuojautą mūsų žmonėms, visų aukų šeimoms ir kitoms paveiktoms valstybėms“, - pridūrė jis.

Iranas pakvietė JAV, Ukrainą, Kanadą ir kitas šalis prisidėti prie katastrofos tyrimo.

Daugumą MAU reiso PS752 keleivių buvo Irano ir Kanados pilietybę turintys asmenys. Lėktuve taip pat buvo ukrainiečių, afganų, britų ir švedų.

Iš civilinės aviacijos katastrofa yra didžiausia Irane nuo 1988 metų liepą įvykusio incidento, kai JAV kariuomenė virš Persijos įlankos per klaidą numušė oro bendrovės „Iran Air“ lainerį. Tąsyk žuvo visi 290 juo skridusių žmonių.

Momentas, kai ukrainiečių „Boeingui“ smogė raketa, regis, yra matomas vaizdo įraše, kurio autentiškumą patvirtino dienraštis „The New York Times“.

Padangėje matyti greitai judantis kylantis objektas, tuomet blyksteli ryškus žybsnis. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas ir dangus nušvinta.

Po šios katastrofos daugelis pasaulio oro bendrovių atšaukė skrydžius į Iraną ir iš jo arba nukreipė savo maršrutus, kad aplenktų šiitiškos respublikos oro erdvę.

Daugelis šalių ragino mažinti įtampą ir elgtis santūriai, bet nuogąstavimai dėl galinčio kilti didelio konflikto šiek tiek sumažėjo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) trečiadienį pareiškus, jog Iranas atrodo atsitraukiantis po smūgių amerikiečių bazėms Irake.

Irano kariškis: raketa sprogo šalia lainerio

Irano revoliucinės gvardijos aerokosminių pajėgų vadas šeštadienį nurodė, kad raketa, anksčiau šią savaitę per klaidą paleista į vieną Ukrainos keleivinį lainerį, sprogo netoli lėktuvo, todėl šis dar kurį laiką skrido prieš suduždamas.

„Tai buvo mažo nuotolio raketa; ji sprogo šalia lėktuvo. Štai kodėl lėktuvas galėjo“ neilgą laiką išsilaikyti ore, per valstybinės televizijos transliaciją sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh (Amiras Ali Hadžizada).

„Jis sprogo įsirėžęs į žemę“, – pridūrė kariškis.

Pasak A. A. Hajizadeh, zenitinio komplekso, iš kurio buvo paleista raketa, operatorius veikė nepriklausomai dėl ryšių "slopinimo". Šis incidentas įvyko regione tvyrant didžiulei įtampai po anksti trečiadienį iraniečių suduotų raketų smūgių Irake esančioms dviem karinėms bazėms, kuriose laikomą JAV kariškių. Šie smūgiai buvo surengti kaip atsakas į praeitą savaitę JAV bepiločio orlaivio smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas Irano revoliucinės gvardijos generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

Operatorius palaikė Ukrainos lainerį "sparnuotąja raketa" ir turėjo vos per 10 sekundžių nuspręsti, ar paleisti raketą, aiškino generolas.

Jis pareiškė prisiimantis „visą atsakomybę“ dėl lainerio numušimo ir pridūrė, kad sužinojęs apie Ukrainos lėktuvo sudužimą „norėjo būti miręs“.

Ukraina reikalauja visiškai pripažinti kaltę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Iranui prisipažinus, jog sausio 8 dieną numušė Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, iraniečiai privalo visiškai pripažinti savo kaltę ir baigti tyrimą.

„Šis rytas nebuvo geras, bet atnešė tiesą. Dar prieš pasibaigiant tarptautinės komisijos darbui, Iranas pripažino savo kaltę dėl Ukrainos lėktuvo numušimo. Tačiau mes reikalaujame visiško kaltės pripažinimo“, – parašė jis savo „Facebook“ paskyroje šeštadienio rytą.

Pasak prezidento, Ukraina tikisi iš iraniečių patikinimo, kad jie pasiruošę atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą, patraukti kaltuosius baudžiamojon atsakomybėn, grąžinti žuvusiųjų palaikus, sumokėti kompensacijas ir oficialiai atsiprašyti diplomatiniais kanalais.

„Tikimės, kad tyrimas toliau vyks be dirbtinio vilkinimo ir kliūčių. 45-iems mūsų specialistams privalo būti suteikta visiška prieiga ir bendradarbiavimas siekiant užtikrinti teisingumą“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kanados premjeras pareikalavo atskaitomybės

Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) šeštadienį pareiškė, kad jo šalis tikisi atjautos ir atskaitingumo, Iranui pripažinus, jog jo pajėgos netyčia numušė Ukrainos oro bendrovės lėktuvą, kuriuo skridę visi 176 žmonės žuvo.

Jis taip pat pareikalavo „skaidrumo ir teisingumo šeimoms bei aukų mylimiems žmonėms“, kurių daugelis buvo Kanados ir Irano pilietybę turintys asmenys.

„Tai yra nacionalinė tragedija, ir visi kanadiečiai gedi kartu“,  – sakoma J. Trudeau biuro pranešime.

Rašyti komentarą
Komentarai (41)

...

Šiaip tai - ĮDOMU: kai tas laineris PALIKO apšaudymų zoną jam buvo duota komanda pasukti atgal...

muslimas

nepazysta radaro rodmenu,bet europoje savas teises puikiai ismano.

verchovnaja palata

Musu palatoje sklinda kalbos, kad per generolo laidotuves Teherane Pentagono apmokyti islamistu smogikai sutrype 50 persais apsimetusiu Vladimiro zvalgu.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS