Mohammadas Bagheras Qalibafas (Mohamadas Bageras Kalibafas) pagrasino po to, kai masinių protestų, metančių iššūkį Irano teokratijai, dalyviai sekmadienio rytą užtvindė šalies sostinės ir antrojo pagal dydį miesto gatves, o protestai peržengė dviejų savaičių slenkstį.
Per smurtą, susijusį su demonstracijomis, žuvo mažiausiai 203 žmonės, teigė aktyvistai, bet baiminamasi, kad aukų skaičius yra daug didesnis.
Irane atjungus internetą ir telefono linijas, vertinti demonstracijas iš užsienio tapo sunkiau.
Užsienyje baiminamasi, kad informacijos užtemdymas drąsina griežtosios linijos šalininkus Irano saugumo tarnybose pradėti kruviną susidorojimą.
D. Trumpas išreiškė paramą protestuotojams, socialiniuose tinkluose sakydamas, kad „Iranas žvelgia į LAISVĘ, galbūt kaip niekada anksčiau. JAV yra pasirengusios padėti!!!“
„The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“, cituodami su anonimiškumo sąlyga kalbėjusius JAV pareigūnus, šeštadienio vakarą pranešė, kad D. Trumpui buvo pasiūlyti kariniai smūgio Iranui variantai, tačiau galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas.
Pareiškimai parlamente
Irano valstybinė televizija tiesiogiai transliavo parlamento posėdį. M. B. Qalibafas, griežtosios linijos šalininkas, anksčiau kandidatavęs į prezidentus, pasakė kalbą, kurioje gyrė policiją ir Irano revoliucinę gvardiją, ypač jos savanorių „Basij“ dalinius, už tai, kad jie „tvirtai atstovėjo“ per protestus.
Jis toliau tiesiogiai grasino Izraeliui, „okupuotai teritorijai“, kaip jis jį pavadino, ir JAV kariuomenei, galbūt prevenciniu smūgiu.
„Užpuolus Iraną, tiek okupuota teritorija, tiek visi Amerikos kariniai centrai, bazės ir laivai regione bus mūsų teisėti taikiniai, – sakė M. B. Qalibafas. – Mes nelaikome savęs apribotais reaguoti po veiksmo ir veiksime remdamiesi bet kokiais objektyviais grėsmės ženklais.“
Įstatymų leidėjai puolė prie tribūnos Irano parlamente, šaukdami: „Mirtis Amerikai!“
Vis dar neaišku, kiek rimtai Iranas ketintų smogti, ypač po to, kai jo oro gynyba smarkiai nukentėjo per 12 dienų karą su Izraeliu birželį. Bet koks sprendimas dėl karo priklausytų nuo 86 metų Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus).
JAV kariuomenė pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose ji turi „pajėgas, kurios apima visą kovinę galią, kad apgintų mūsų pajėgas, mūsų partnerius ir sąjungininkus bei JAV interesus“.
Iranas birželį taikėsi į JAV pajėgas al Udeido oro bazėje Katare, o JAV karinio jūrų laivyno Artimųjų Rytų 5-oji flotilė yra dislokuota Bahreine.
Izraelis, tuo tarpu, „atidžiai stebi“ situaciją tarp JAV ir Irano, sakė vienas žydų valstybės pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) naktį kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubijumi) įvairiomis temomiss, įskaitant Iraną, pridūrė tas pareigūnas.
JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra, kuri kliaujasi Irane esančiais aktyvistais informacijai tikslinti, sekmadienį pranešė naują aukų skaičių – 203.
Iš žuvusiųjų 162 yra protestuotojai ir 41 – saugumo pajėgų narys. Agentūra taip pat sakė gavusi pranešimų apie daugiau mirčių, kurias ji dar vertina, o virš 3 280 žmonių buvo sulaikyti.
Grupė anksčiau pateikdavo tikslius duomenis apie ankstesnius neramumus Irane. Irano vyriausybė neskelbia apie aukas.
Naujienų agentūra AP negali nepriklausomai įvertinti aukų skaičiaus.
Protestai Teherane ir Mašhade
Iš vaizdo įrašų, siunčiamų iš Irano, tikėtina, naudojant „Starlink“ sistemas, matyti demonstrantai, besirenkantys šiauriniame Teherano Punako rajone.
Ten, atrodo, vietos valdžia uždarė gatves, o protestuotojai mojavo savo mobiliųjų telefonų žibintuvėliais. Kiti daužė metalą, o fone sproginėjo fejerverkai.
„Protestų sostinėje modelis iš esmės įgavo išsibarsčiusių, trumpalaikių ir kintančių susibūrimų formą, šis požiūris susiformavo reaguojant į didelį saugumo pajėgų buvimą ir padidėjusį spaudimą,“ – sakė Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra.
„Buvo gauti pranešimai apie stebėjimo dronus, skraidančius virš galvos, ir saugumo pajėgų judėjimą aplink protestų vietas, motyvuojant vykdomu stebėjimu ir saugumo kontrole“, – teigiama jos pranešime.
Mašhade, antrajame pagal dydį Irano mieste, esančiame maždaug už 725 km į šiaurės rytus nuo Teherano, nufilmuota medžiaga užfiksavo protestuotojus, besipriešinančius saugumo pajėgoms.
Protestai taip pat, atrodo, vyko Kermane, už 800 km į pietryčius nuo Teherano.
Irano valstybinė televizija sekmadienio rytą nufilmavo savo korespondentus kelių miestų gatvėse, siekdama parodyti ramias vietas, kol ekrane rodoma data. Teherano ir Mašhado tarp šių vietų nebuvo įtraukti.
Vyriausybės retorika sekmadienį taip pat sustiprėjo. Ali Larijani (Ali Laridžanis), aukščiausio rango saugumo pareigūnas, apkaltino kai kuriuos demonstrantus „žmonių žudymu ar kai kurių žmonių deginimu, kas yra labai panašu į tai, ką daro ISIS“, turėdamas omenyje džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“.
Valstybinė televizija transliavo žuvusių saugumo pajėgų narių laidotuves, pranešdama, kad Kermanaše buvo nužudyti dar šeši. Farso provincijoje smurtas nusinešė 13 gyvybių, o Šiaurės Chorasano provincijoje žuvo septyni saugumo pajėgų nariai, pridūrė ji. Televizija taip pat parodė pikapą, pilną kūnų maišuose, o vėliau – morgą.
Net Irano reformistų prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas), kuris pastarosiomis dienomis bandė išsklaidyti pyktį, sekmadienį transliuotame interviu kalbėjo griežtesniu tonu.
„Žmonės turi rūpesčių, mes turėtume su jais pasikalbėti ir, jei tai yra mūsų pareiga, turėtume išspręsti jų rūpesčius, – sakė prezidentas. – Tačiau didesnė pareiga yra neleisti riaušininkų grupei ateiti ir sugriauti visą visuomenę.“
Daugiau demonstracijų
Ištremtas nuversto šacho sūnus Reza Pahlavi (Reza Pahlavis), suvaidinęs svarbų vaidmenį raginant rengti protestus, ragino protestuotojus nesustoti.
Kai kuriuose protestuose demonstrantai reiškė palaikymą šachui, tačiau neaišku, ar tai yra paties R. Pahlavi palaikymas, ar noras grįžti į laikus prieš 1979 metų Islamo revoliuciją.
Demonstracijos prasidėjo gruodžio 28 dieną dėl Irano valiutos vertės kritimo. Šalies ekonomiką spaudžia tarptautinės sankcijos, iš dalies įvestos dėl Irano branduolinės programos. Protestai nuo to laiko suintensyvėjo ir peraugo į tiesioginius iššūkius Irano teokratijai.
Naujausi komentarai