Islandijos visuomeninis transliuotojas RUV pranešė, kad netoli Grindaviko miestelio, kur evakuota apie 40 namų, atsivėrus ugnikalnio plyšiui į orą ėmė veržtis liepsnos ir dūmai.

Didžioji dalis šios bendruomenės Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje buvo evakuota dar prieš metus, kai ugnikalnis po 800 metų ramybės periodo atgijo.

Antradienį buvo evakuoti likę Grindaviko gyventojai, nes po kelių žemės drebėjimų padidėjo ugnikalnio išsiveržimo tikimybė, pranešė valdžios institucijos ir žiniasklaida.

Islandijos meteorologijos tarnyba (IMO) sakė, kad anksti ryte Sundhnukuro kraterių srityje prasidėjo žemės drebėjimų virtinė, panašiai kaip prieš ankstesnius išsiveržimus.

Po drebėjimų buvo aptiktos deformacijos ir slėgio pokyčiai energetikos bendrovės „HS Orka“ eksploatuojamuose gręžiniuose.

„Abu nepriklausomi matavimai buvo aiškus magmos įsiskverbimo pradžios ženklas“, – teigė IMO.

Kiek vėliau pranešta apie ugnikalnio išsiveržimą.

„Plyšys dabar yra apie 500 metrų ilgio ir pasiekė apsauginį barjerą į šiaurę nuo Grindaviko, – sakoma Islandijos meteorologijos tarnybos išplatintame pranešime. – Plyšys toliau ilgėja, neatmetama galimybė, kad jis gali vertis toliau į pietus.“

Lapkritį šioje vietovėje įvyko septintasis per vienus metus išsiveržimas.

Dauguma iš 4 tūkst. Grindaviko gyventojų dėl ugnikalnio išsiveržimo buvo evakuoti 2023-iųjų pabaigoje.

Vėliau beveik visi namai buvo parduoti valstybei, o dauguma gyventojų išvyko.

Transliuotojas RUV citavo regiono policijos komisaro Ulfaro Ludvikssono žodžius, jog Grindavike pastaruoju metu gyventojai užėmė tik apie 40 namų.

Ugnikalniai pusiasalyje nebuvo išsiveržę aštuonis šimtmečius iki 2021-ųjų kovo, kai prasidėjo padidėjusio seisminio aktyvumo laikotarpis.

Islandijoje yra 33 aktyvios vulkaninės sistemos – daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Islandija yra ant Vidurio Atlanto keteros – povandeninio kalnagūbrio, kuris žymi ribą tarp Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektoninių plokščių ir yra aktyvios vulkaninės veiklos priežastis.